Penktadienis, 13-oji - ne vien prietaras

Galbūt nuo tada ši „prakeikta" diena minimi įvairių tautų mituose.

Žinoma, tai galima laikyti paprastu prietaru, bet istorijoje buvo nemažai tragiškų įvykių būtent šią dieną - kai kam penktadienis, 13-oji išties tapo lemtingu.

Tamplierių suėmimas (1307 m. spalis)

Tai įvyko Prancūzijoje XIV a. pradžioje. Įsakius karaliui Pilypui IV buvo sunaikintas tamplierių ordinas - galinga karinė grupuotė, paklūstanti tiesiogiai Romos popiežiui, valdžiusi dideles prancūzų žemės teritorijas ir atleista nuo mokesčių, o tai labai erzino karalių.

Jis juos laikė grėsme Karūnos valdžiai, be to, ordinui buvo skolingas dideles sumas pinigų, kurių nenorėjo grąžinti. Todėl 1307 m. spalio 13-ąją, apkaltinęs erezija, įsakė juos suimti. Jų vadovai inkvizicijos nuosprendžiu 1310 m. buvo sudeginti.

Tamplierių sunaikinimas nurašė Pilypo IV skolas, praturtino ir gerokai sustiprino jo valdžią. 1312 m. popiežius Klemensas V tamplierių ordiną panaikino.

Laivo „Thomas W.Lawson" įgulos žūtis (1907 m. gruodis)

Vienintelis pasaulyje septynių stiebų burlaivis „Thomas W. Lawson" XX a. pradžioje buvo vadinamas gigantu tarp gigantų. Juo buvo gabenami kroviniai iš naftos perdirbimo gamyklos JAV į Londoną. Į savo paskutinę kelionę naftos prikrautas laivas išvyko 1907 m. lapkričio pabaigoje.

Įdomu, kad likus dviems dienoms iki išvykimo trečdalis įgulos išėjo iš tarnybos dėl vėluojančių atlyginimų, o paskubomis vietoj jų pasamdyti jūreiviai buvo nepatyrę, kai kurie net nekalbėjo angliškai.

Gruodžio 13 d. laivas pateko į stiprią audrą, lūžo perpus ir nuskendo. 17 iš 19 įgulos narių žuvo, o laivui nuskendus pirmą kartą istorijoje didelėje jūros teritorijoje išsiliejo nafta.

Mirtį nešantys gaisrai Australijoje (1939 m. sausis)

Vienas iš daugiausia gyvybių nusinešusių įvykių Australijos istorijoje, pavadintas „juoduoju penktadieniu", nutiko 1939 m. sausį. Tą dieną Australijos Viktorijos valstijoje kilo gaisras. Dėl stipraus vėjo ugnis apėmė beveik visą valstiją ir pridarė daug žalos.

Degančios medžių žievės gabalai, nupūsti už daugybės kilometrų, sukeldavo vis naujus gaisrus iki tol ugnies nenuniokotose vietose. Ore sklandė didžiuliai dūmų ir pelenų debesys, pasiekdami net Naująją Zelandiją.

Tomis dienomis ugnis apėmė 575 tūkst. ha teritoriją, visiškai sudegė per 700 gyvenamųjų namų, žuvo daugiau kaip 70 žmonių ir nesuskaičiuojama daugybė naminių gyvulių ir laukinių gyvūnų.

Fašistų smūgis Bakingemo rūmams (1940 m. rugsėjis)

Per Antrąjį pasaulinį karą Bakingemo rūmus ir jų teritoriją 16 kartų puolė fašistų aviacija. 1940 m. rugsėjo 13-ąją apie 11 val. ryto „Luftwaffe" įvykdė galingiausią Bakingemo rūmų puolimą.

Dvi fugasinės bombos pataikė į vidinį kiemą, trečioji - į Karališkąją koplyčią pietiniame rūmų sparne, o dar dvi nukrito ant kelio tarp rūmų vartų ir Viktorijos paminklo. Sprogimai vidiniame kieme apgadino vandentiekį ir išdaužė visus langus rūmų pietinėje ir vakarinėje pusėse.

Koplyčia buvo sugriauta. Keturi rūmų darbotojai buvo sužeisti, vienas žuvo. Karalius Jurgis VI ir karalienė Elžbieta tuo metu buvo rūmuose, bet nenukentėjo.

Bholos ciklonas, nusinešęs 500 tūkst. gyvybių (1970 m. lapkritis)

Bholos ciklonas, žinomas kaip Didysis 1970 metų ciklonas, buvo vienas katastrofiškiausių tropinių ciklonų. Jis užgriuvo Bangladešą 1970 m. lapkričio 13-osios naktį, jo genamas vanduo užtvindė didžiąją dalį Gango žemupio salų ir nusinešė tūkstančius gyvybių.

Dėl audros žuvo nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių, tiksliai suskaičiuoti nebuvo įmanoma dėl tragedijos masto. Šis ciklonas iki šiol yra laikomas galingiausiu kada nors pasaulyje užfiksuotu atogrąžų ciklonu, sukėlusiu vieną didžiausių humanitarinių katastrofų.

Lėktuvo katastrofa Anduose (1972 m. spalis)

13-oji mėnesio diena, penktadienis tapo lemtingas ir Urugvajaus oro linijų lėktuvui, skridusiam iš Urugvajaus sostinės Montevidėjo į Čilę. Juo skrido 45 žmonės, keleiviai ir įgulos nariai.

Kai lėktuvas artėjo prie Santjago, pilotas paprašė leidimo leistis ir pradėjo mažinti aukštį, bet lėktuvas rėžėsi į kalną ir nukrito Anduose, palei Argentinos ir Čilės sieną. Dėl atšiaurių oro sąlygų lėktuvo paieškos buvo bevaisės ir greitai buvo nutrauktos, keleiviai ir įgulos nariai buvo paskelbti žuvusiais.

Tačiau lėktuvui sudužus žuvo tik 12 žmonių, dauguma buvo sužeisti. Ilgiau kaip du mėnesius neįtikėtinai sunkiomis sąlygomis žmonės mėgino pabėgti iš sniego nelaisvės, bet išgyveno tik 16 žmonių.

Mįslingiausia lėktuvo katastrofa Rusijoje (1972 m. spalis)

Keistas sutapimas: tą pačią dieną, kai Urugvajaus lėktuvas sudužo Anduose, įvyko dar viena lėktuvo katastrofa už 12 km nuo Šeremetjevo oro uosto. Lėktuvas „Il-62", skridęs užsakomuoju reisu iš Paryžiaus į Maskvą, likus 12 km iki Maskvos oro uosto staiga dingo iš radarų.

Lėktuvas buvo aprūpintas šiuolaikine navigacijos įranga, įgulą sudarė patyrę lakūnai, oro sąlygos buvo tinkamos leistis, bet dėl neaiškios priežasties dar nepradėjęs leistis lėktuvas didžiuliu greičiu rėžėsi į žemę ir sudužo į smulkias dalis.

Visi 164 keleiviai ir 10 įgulos narių žuvo. Šios paslaptingos katastrofos priežasčių nustatyti nepavyko.

Laivo „Costa Concordia" avarija (2012 m. sausis)

2012 m. sausį italų kruizinis laivas „Costa Concordia" iš Čivitavekijos uosto išvyko į kruizą. Jame buvo 3206 keleiviai ir 1023 ekipažo nariai.

Kai po dviejų valandų laivas prisiartino prie Džiljos salos, kapitonas nusprendė nukrypti nuo standartinio kurso, labiau priartėti prie kranto, kad galėtų keleivius nudžiuginti „saliutu iš jūros", ką kai kada darė ir seniau. Šį kartą nutiko bėda - laivas užplaukė ant rifų, buvo pramuštas jo dugnas ir jis pradėjo skęsti.

Buvo organizuota gelbėjimo operacija, atsiėjusi 2 mlrd. dolerių, brangiausia iš visų kada nors vykusių, bet ir ji ne visiems buvo sėkminga. Iš viso tądien laive žuvo 32 žmonės.

Teroristinių išpuolių serija Prancūzijoje (2015 m. lapkritis)

Tai buvo vienas baisiausių teroristinių išpuolių Europoje. 2015 metų lapkričio 13-ąją, malonų penktadienio vakarą, Paryžiaus barai ir restoranai buvo pilnutėliai, koncertų arenoje „Bataclan" didžiulei auditorijai koncertavo amerikiečių grupė „Eagles of Death Metal", nacionaliniame stadione prasidėjo Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių rungtynės, kurias stebėjo tuometinis Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel).

Pirmojo mirtininko sprogimo garsą užgožė triukšmas stadione, antrasis, pasigirdęs po keturių minučių, sukėlė šoką.

Tuo pačiu metu ginkluotų žmonių būrys atidengė ugnį baruose ir restoranuose kitoje Paryžiaus dalyje, o šiek tiek vėliau trys ginkluoti teroristai įsiveržė į „Bataclan", be perstojo šaudydami kur papuolė.

Nespėjus duoti įsakymo teroristus pulti, per keletą minučių žuvo 90 žmonių, šimtai buvo sužeisti ir paimti įkaitais. Vienintelis išlikęs gyvas ekstremistas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos be teisės tikėtis malonės.