Siuntinys ateities žmonėms

Pirmoji pasaulyje laiko kapsulė arba civilizacijos kripta, kaip jis vadinamas šiandien, buvo užantspauduotas tolimoms mūsų palikuonių kartoms, jame yra daugybė artefaktų ir dokumentų, aprėpiančių praktiškai visas žmonijos žinias, kurios egzistavo iki 1940 metų.

Ar jis išliks iki to laiko ir pateks į rankas tiems, kam yra skirtas - klausimas, kuris daug kam kyla jau dabar.

Žinios siuntimo į ateitį idėja yra labai sena. Jau senovės šumerai, gyvenę Pietų Mesopotamijoje 4100-1750 m.pr.m.e. į statomų šventyklų pamatus tradiciškai įmūrydavo molio lenteles su užrašais kaip laiškus būsimiems valdovams, dovanas dievams ir tiesiog kaip informaciją būsimoms kartoms.

Senovės egiptiečiai taip pat palikdavo laiškų piramidėse, tiesa, jie buvo skirti būsimam pomirtiniam gyvenimui, bet juos rasdavo Žemėje realiai gyvenantys žmonės.

Taigi idėja sukurti laiko kapsulę daktarui Tornvelui Džeikobsui (Thornwell Jacobs), tuometiniam Ogltorpo universiteto prezidentui, kilusi 4-ojo deš, pabaigoje, buvo ne nauja, bet būtent ji tapo postūmiu sukurti visą civilizacijos kriptą, tapusią laišku ateities žmonijai.

Tornvelas Džeikobsas buvo istorijos dėstytojas, senovės kultūrų tyrinėtojas, būtent jis atgaivino universitetą 1913 m. po to, kai jis buvo uždarytas dėl pilietinio karo ir bankroto, ir vėliau darė viską, kad atkreiptų dėmesį į Ogltorpą.

Rašydamas vieną iš knygų dr. T.Džeikobsas buvo nustebintas tikslios informacijos apie senąsias civilizacijas trūkumo. Todėl kriptos įkūrimo projektas tapo dar didesnio masto - universiteto atkūrimo ir jo išsaugojimo palikuonims - plano dalimi.

Kriptos kūrimo darbai prasidėjo 1937 m. vasarą. T.Džeikobsas pasitelkė tuo metu garsų fotografą ir išradėją Tomą Kimvudą Pitersą (Thomas Kimmwood Peters), kuris tapo jos archyvaru, ir trejetą metų rinko aukas iš korporacijų, leidėjų ir kinematografininkų, kad galėtų įsigyti vertingų daiktų, medžiagų ir dokumentų.

Vieta kriptai buvo parinkta Ogltorpo universiteto rūsyje, patalpoje, kurioje anksčiau buvo baseinas - įrengta 3 metrų gylyje, 6 metrų ilgio ir 3 metrų pločio, su tvirtu granitiniu pamatu.

Sienos buvo padengtos emalio plokštėmis, aplietomis vandens nepraleidžiančia derva, hermetiška patalpa buvo izoliuota nuo aplinkos. Visi daiktai, skirti saugoti 6 tūkstančius metų, buvo sudėti į plieno konteinerius su stiklinėmis sienelėmis ir pripildyti azoto, kad nesioksiduotų ir nedūlėtų.

Per trejus metus buvo sukaupta daugybė daiktų, knygų, filmų, istorinių asmenybių balsų įrašų, per 600 000 puslapių rašytinės medžiagos - žinių, kurias žmonija įgijo per pastaruosius 6 tūkstančius metų.

Kriptoje nebuvo palikta nieko, kas galėtų dominti vandalus, pavyzdžiui, aukso, sidabro arba kokių nors kitokių brangenybių.

Tarp neįprasto kriptos turinio - mašina, mokanti anglų kalbos, jeigu kartais tuo metu ji jau būtų išnykusi, plastikinis žaisliukas Ančiukas Donaldas, dantų protezai, buteliukas su vazelinu ir butelis „Budweiser" alaus.

1940 m. gegužės 25-ąją kripta buvo hermetiškai uždaryta ir prie plieninių durų pritvirtinta lentelė, kurioje būsimos kartos raginamos neatidaryti jos iki 8113 metų.

Kriptos atidarymo datą dr. T.Džeikobsas parinko ne atsitiktinai. Išeities tašku tapo 4241-ieji metai pr.m.e., žinomi kaip pirmojo egiptietiško kalendoriaus sukūrimo metai.

Būtent šiuos metus T.Džeikobsas laikė patikimos žmonijos istorijos pradžia, kai buvo pradėta sistemingai aprašinėti tai, kas vyksta.

Nuo tų metų iki 1936-ųjų, kai buvo sumanyta įkurti kriptą, praėjo 6177 metai. T.Džeikobsas prie šios datos pridėjo dar tiek pat metų ir gavo 8113 metus, kurie ir buvo paskelbti kriptos atvėrimo metais.

T.Džeikobsas parašė laišką palikuonims ir prašymą universiteto administracijai ir Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad iki to laiko kriptos turinys būtų nejudinamas.

Nuo tada praėjo 85 metai, pasaulyje atsirado daug kitų laiko kapsulių, kurios dažniausiai susidomėjimą kėlė tik pirmaisiais gyvavimo metais.

T.Džeikobso idėja jau niekam neatrodo originali, nors ji - pirmoji laiko kapsulė šiuolaikiniame pasaulyje, regis, vien dėl to turi būti neliečiama. Tačiau dėl Tornvelo Džeikobso asmenybės ir jo sukurtos civilizacijos kriptos vis atgyja diskusijos ir kyla karšti ginčai.

Mat T.Džeikobsas, nepaisant jo didelių nuopelnų mokslui, istorijai ir tikėjimo žmonijos pažanga, buvo linkęs į rasistines pažiūras, būdingas pietinių valstijų gyventojams rasinės segregacijos laikotarpiu JAV.

Daug kas mano, kad jis tikriausiai jas išreiškė savo garso įraše, laikomame kriptoje, taigi tai jau ne civilizacijos, o Tornvelo Džeikobso kripta, atspindinti jo subjektyvų požiūrį į aplinkinį pasaulį.

Pirmąją istorijoje civilizacijos kriptą atverti kol kas nesiūloma, nors daug kas neatmeta tokios galimybės ateityje.