Žemė, kurios visi atsisakė

Nederlingos niekieno žemės

Ties Egipto ir Sudano siena yra nedidelis, bet visiškai unikalus žemės lopinėlis. Tai vienintelė pasaulyje teritorija, į kurią oficialiai niekas nepretenduoja. Niekieno žemė. Trapecijos formos sausumos gabalas, kurio plotas vos viršija 2 tūkstančius kv. kilometrų, vadinasi Bir Tavilis. Jis yra viename iš Šiaurės Afrikos regionų, kuriame vyrauja dykumos. Čia, be smėlio ir akmenų, taip pat nieko nėra, jokių gamtos išteklių. Tiesa, vietos gentys šiandien ten įsigudrino išgauti auksą, kasdamos šachtas ir naudodamos dinamitą. O šios teritorijos istorija yra labai paini.

Visai šalia yra tokia pati dykumos teritorija Halaibas, bet dėl jos kaip tik labai nesutariama, į šias žemes pretenduoja ir Egiptas, ir Sudanas. Žinoma, šių nederlingų žemių vertę didina tai, kad jos prieina prie Raudonosios jūros. O Bir Tavilis tuo pasigirti negali. Abi šalys nereiškia į jį jokių pretenzijų, nes tada tektų atsisakyti Halaibo, o jo nė viena iš šalių prarasti nenori.

Ši keista padėtis susidarė jau 1899 metais. Dž.Britanija, kuri kolonizavo Afriką ir aktyviai keitė šalių sienas, pasirašė sutartį su Egiptu dėl bendro Sudano valdymo. Buvo įkurtas kondominiumas, pavadintas Anglų-Egipto Sudanas. O iš tiesų britai visiškai kontroliavo Sudaną, nes Egiptas buvo tiesiog Dž.Britanijos protektoratas.

Šiaip ar taip, buvo susitarta, kad Egipto ir Sudano siena eis 22-ąja šiaurės lygiagrete. Po trejų metų britai persigalvojo ir nutarė, kad suderinta siena neatspindi faktiškos padėties, kaip šiame rajone vietos gentys naudojasi žeme. Todėl jie nubrėžė naują sieną ir nedidelė teritorija, Bir Tavilis, esantis piečiau nuo 22-ios lygiagretės, atiteko Egiptui, nes Egipto pusėje gyvenusi klajoklių ababda gentis šią teritoriją naudojo kaip ganyklas. Panašiu principu į šiaurę nuo 22-osios lygiagretės esantis daug didesnis Halaibo trikampis atiteko Sudanui, nes čia vyravo gentys, kultūriškai artimesnės Sudanui.

Iki XX a. vidurio jokių problemų nekilo, bet 1946 m. Sudanas paskelbė nepriklausomybę. Naujoji valdžia nustatė naujas sienas. Halaibas tapo Sudano teritorija, o Egiptas, remdamasis 1899 m. dokumentu, dėl to išreiškė nepasitenkinimą. O Bir Tavilio nė viena šalis nenori pasiimti sau, nes tai reikštų, kad atsisakoma teisių į Halaibą. Šiandien egiptietiškuose žemėlapiuose Bir Tavilis nurodomas kaip Sudano teritorija, o sudanietiškuose - kaip Egipto dalis. Faktiškai Bir Tavilis nepriklauso niekam.

Kas čia vyksta šiandien

Kai kada Bir Tavilis yra vadinamas negyvenama žeme, bet tai nėra visiška tiesa. Nuolatos ten niekas negyvena, bet ababda gentis šią teritoriją laiko sava. Jie reguliariai klajoja po ją, kaip ir prieš du šimtmečius, tik vietoj lankų ir strėlių apsiginklavę Kalašnikovo automatais.

Nežiūrint to, kad ten esama aukso telkinių, niekas nenori investuoti į tas žemes vien dėl to, kad jos nepriklauso niekam ir bet kada gali tapti ginčytinomis. Egipte ir Sudane vis kyla karai ir revoliucijos, todėl „nulinė" Bir Tavilio priklausomybė gretai gali baigtis.

O kol kas Bir Tavilis yra unikalus Žemės kampelis - čia viešpatauja visiška anarchija. Nuolat atvyksta įvairiausių avantiūristų, kurie iškelia vėliavą ir pasiskelbia šių žemių karaliais. Štai 2014 m. amerikietis Džeremis Hitonas pasiskelbė vietos karaliumi, o paskui rusas Dmitrijus Žicharevas jį „nuvertė" ir paskelbė, kad karalius - jis. Pernai iki Bir Tavilio nusigavo indas verslininkas Sujašas Diksitas ir čia įtvirtino savo vėliavą.

Šios apsišaukėlių monarchų pramogos didelio dėmesio nesulaukia. Kiekvienas turistas čia atvykęs gali iškelti savo vėliavą ir pasijusti valdovu. Tiesa, pasiekti Bir Tavilį yra sudėtinga, reikia gero visureigio ir palydovo, nes aplinkui - laukinė žemė.