Atėjo laikas genėti krūmus

Genint siekiama prailginti derėjimo laiką - nuolat genimų krūmelių derėjimo amžius būna ilgesnis. „Nors negenimas augalas duoda didesnį derlių, nei genimas, šakų derėjimo laikotarpis yra labai ribotas. Reguliariai genint paskatiname pakaitinių ūglių augimą, tad ant augalo susiformuoja įvairaus amžiaus šakos, kas garantuoja reguliarų derlių ilgą laiką", - paaiškino specialistas. Be to, pašalinus perteklines šakas ir lapus, uogos užauga didesnės, sukaupia daugiau cukraus, jas ne taip veikia puvinys ir kitos ligos, atsiranda mažiau mechaninių pažeidimų.

Žiemą genima todėl, kad augalai dar - ramybės būsenoje ir šakų šalinimas jiems sukelia mažiau streso. Be to, tokie augalai, kaip vynmedžiai ir aktinidijos atšilus orui „verkia" - pažeidus jų stiebus, gausiai bėga syvai - genėjimas tokiu metu šiems augalams gali būti pražūtingas. Trečia, kai krūmeliai - be lapų, žymiai geriau matosi, kaip išsidėsčiusios jų šakos ir kokia jų būklė.

Genėti reikalingi du įrankiai - sekatorius bei pjūklelis. Reikėtų turėti ir sodo tepalo. Nors uogakrūmių ir lianinių augalų žaizdos paprastai būna nedidelės, vis tiek reikėtų jas užtepti.

Genėti reikia ir visiškai jaunus augalus. „Dvimečiai krūmeliai paprastai turi du-tris stiebelius - iš jų bent vieną reikėtų nukirpti. Jei stiebelių daugiau - reikėtų nukirpti pusę. Taip sutankinsime krūmą. Pašalintų stiebelių vietoje dar šiemet išaugs nauji. Jie - kaip slibinai: vietoje vieno atauga du", - šypsojosi K.Malinauskas.

Trumpiausiai dera juodųjų serbentų ir šilauogių šakos - jų produktyvumas - vos 4-5 metai. Todėl neturint laiko nugenėti visų sodo augalų, reikėtų skirti dėmesio bent jau jiems. Raudonųjų ir baltųjų serbentų, agrastų šakos dera dvigubai ilgiau - maždaug 8 metus. Kita vertus, šie augalai leidžia žymiai mažiau pakaitinių ūglių. Todėl genėjimas yra naudingas - jis paskatina jų augimą.

Kaip jau minėta, genint jauną serbentą ar agrastą reikėtų pašalinti maždaug pusę šakų. Jas kirpti reikėtų kaip įmanoma arčiau šaknų. Jei ties šaknimis auga žolės, ar yra pasnigę, vis tiek reikėtų stengtis pasiekti kuo žemiau. Genint vyresnį augalą pirmiausiai šalinamos seniausios šakos, o jauni stiprūs ūgliai paliekami. Jei augalą sudaro daugiausiai senos šakos, tuomet reikėtų išpjauti bent dalį jų, o po metų-dvejų, kai atsiras naujų ūglių, pašalinti ir likusias. „Taip atnaujinsime augalą, jis vėl bus stiprus ir gausiai derės", - užtikrino žinovas.

Įsigijus šilauogių sodinuką, jei jis yra labai jaunas - vienmetis, pasodinus reikėtų „nurėžti viską", paliekant tik maždaug 10 cm stiebelius virš žemės. Taip formuosis šakotesnis ir stipresnis augalas - iš paliktų stiebelių greitai išaugs naujų ir stipresnių ūglių. Vyresni krūmeliai - dvejų, trejų, ketverių metų amžiaus, jei gerai užauginti, jau turėtų turėti daugiau šakų. Jei jų - 3-4 - kol kas dar galima nieko daryti, o jei 5-6 - reikėtų kelias nukirpti.

Pasak K.Malinausko, tinkamai prižiūrint, uogakrūmiai gali duoti gausų derlių net 20-25 metus.

Kiek kitaip genimos avietės. Pasodinus vasarines avietes, jų tais metais genėti nereikia, nes uogas veda antramečiai stiebai. Jas nuvalgius šiuos stiebus reikėtų nukirpti - kitais metais uogų jie nebeduos, nes tiesiog nudžius.

Remontantinės avietės, jei buvo pasodintos rudenį, turėjo būti iš karto patrumpintos (jei to nebuvo padaryta - reikėtų padaryti dabar), o jei bus sodinamos pavasarį, taip pat reikės patrumpinti pasodinus.

Pagrindinės genėjimo taisyklės, anot K.Malinausko, yra dvi - genėti reguliariai ir genint augalo negailėti.