Atostogos su šunimi: kaip pasiruošti?

Visų pirma, norint keliauti su augintiniu (šunimi ar katinu), turite išsiaiškinti, kokios taisyklės, reikalavimai taikomi gyvūną įvežant/išvežant iš šalies, į kurią vykstate. Jei keliausite lėktuvu, turite išsiaiškinti vienos šalies reikalavimus. Važiuojant automobiliu bus sudėtingiau, mat turite žinoti visų valstybių, kurias kirsite, taisykles.

Europos šalyse viskas paprasta, privaloma turėti ES gyvūno augintinio pasą. O jame - poodinės mikroschemos numeris, įrašai, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės. Svarbu žinoti, kad dauguma ES valstybių draudžia įvežti gyvūnus, nepraėjus 21 dienos laikotarpiui po jų vakcinacijos nuo pasiutligės. Mat tiek laiko reikia imunitetui prieš pasiutligę susidaryti.

Taigi, jei jūsų augintinis turi pasą, yra paskiepytas ir sveikas - skrendam. Būtent tokį keliavimo būdą pasirinkome mes su Džemu. Aišku, teisė spręsti čia priklausė man, bet jis neprieštaravo. Todėl štai praktiški mano pastebėjimai.

Pirmai kelionei lėktuvu su augintiniu reikėtų ruoštis iš anksto. Nusprendus, kad skrendate kartu, reikia pasitikslinti, kokias taisykles gyvūnų gabenimui taiko avialinijos. Iš Lietuvos skraidinančios „pigios" avialinijos gyvūnų negabena, tad reikia dairytis „airBaltic", „Turkish Airlines", „Lufthansa" ir pan. Šios avialinijos siūlo gyvūnų gabenimą ir orlaivio salone. Aišku, už papildomą mokestį. Mano pasirinkta kryptis - Vilnius-Dubrovnikas-Vilnius su „airBaltic". Gyvūno gabenimo orlaivio salone kaina į abi pusės - 140 Eur.

Tad jei kaina jūsų negąsdina, pasirinkta aiški kryptis, aviakompanijos puslapyje pasiskaitykite, kokio dydžio krepšyje jūsų augintiniui teks sėdėti ir kiek jis (kartu su krepšiu) maksimaliai gali sverti. Dažniausiai leistinas svoris nurodomas iki 8 kg, tačiau, pavyzdžiui, „airBaltic" pakėlė svorį iki 12 kg, tad Džemui nereikėjo laikytis dietos.

Išsiaiškinus reikalavimus svoriui, krepšio išmatavimus, laikas tą krepšį įsigyti ir pratinti gyvūną jame sėdėti. Štai čia jau reikia laiko. Kuo anksčiau augintinį pratinsite prie krepšio, tuo ramesnis jis bus skrydžio metu. Aš krepšį įsigijau prieš pusmetį, porą kartų per savaitę su „skaniukais" viliojau šuniuką į jį įlįsti, pabūti, jame suvalgyti mėgstamiausią skanėstą. Į krepšį slėpiau žaislą, kad Džemas nebijotų pats patikrinti krepšio - gal jame kažkas įdomaus yra. Kai krepšys šuns jau negąsdina, tuomet galima jį pamažu užsegti. Ne visą iškart, bet vėlgi iš pradžių tik dalį, kad galėtų išeiti, vėliau vis daugiau, kol bus galima ramiai užsegti visą. Patarimas - kai šuo būna užsegtas krepšyje, pabandykite jį pakišti po kėde, žemesniu stalu ar spintele. Juk lėktuve jam teks sėdėti būtent po kėde, todėl gyvūnas bus ramesnis, jei jau bus išbandęs tokį iššūkį. Aš Džemą vežiau krepšyje ir autobusu, ir parduotuvės prekių vežimėlyje. Žodžiu, kuo daugiau įdirbio įdėsite, tuo lengvesnis skrydis bus jūsų mažyliui. Mat yra vienas nemalonus dalykas, kurio pakeisti negalėsite, bet apie jį vėliau.

Kai jau matote, jog gyvūnas pasiruošęs skrydžiui, perkame bilietus. Kadangi avialinijos galės į saloną priimti ribotą kiekį gyvūnų, kuo anksčiau jūs pranešite jiems apie savo norą vežtis keturkojį draugą kartu - tuo geriau. Mano susirašinėjimas su „airBaltic" dėl vietos gyvūnui rezervacijos truko savaitę, mat darbuotojai per dieną atsakydavo tik į vieną laišką. Turėkite tai omenyje, jeigu galvojate viską atlikti paskutinę minutę...

Kaip viskas vyksta oro uoste? Atvykus prie registracijos skrydžiui langelio, gausite pasirašyti dokumentą, kad žinote gyvūno gabenimo taisykles bei atvykimo šalyje taikomus reikalavimus. Jeigu jūsų gyvūnas bus neįleistas į šalį, avialinijos, žinoma, atsakomybės neprisiims. Man Džemas akivaizdžiai atitiko leistinus svorio limitus, tai niekas jo nesvėrė ir iš anksto tupdyti į krepšį neliepė.

Toliau žygiuojame prie muitinės patikros vartų. Šuniukui atsegamas pavadėlis, nuimamas antkaklis - jie keliauja į rentgeno aparatą, kartu su visais mūsų daiktais. O šuniuką prašoma paimti ant rankų ir eiti pro rentgeno vartus. Mes „nepypsėjome", tad negaliu pasakyti, kaip būtų, jeigu procedūrą tektų kartoti. Tačiau vaizdo įrašuose iš užsienio oro uostų mačiau, jog kartais prašoma šeimininko praeiti pro vartelius atskirai be šuns. Taigi, jei keliausite tik su mažuoju draugu, jis turėtų mokėti komandą „sėdėt", kad ramiai išlauktų jūsų patikros procedūrą.

Beje, visur oro uoste padavinėjau savo pasą kartu su šuns, bet kad kažkas atidžiai ką nors tame pase apžiūrinėtų, nepastebėjau.

Tai štai, atėjome prie įlaipinimo vartų. Jūsų augintinis gali būti laisvas, t.y. netupėti krepšyje iki pat sodinimo į lėktuvą akimirkos. Į lėktuvą mažylis patekti turi jau krepšyje. Viso skrydžio metu reikalaujama, kad gyvūnas būtų užsegtas krepšyje ir sėdėtų po kėde priešais jus. Bet realybėje viskas priklauso nuo jūsų pakeleivių ir įgulos. Skrendant į Kroatiją, šis reikalavimas buvo pasakytas man griežtai, nors šalia niekas nesėdėjo, o štai skrendant atgal stiuardesė leido gyvūną su krepšiu paimti ant kelių, tuomet prasegus dalį krepšio Džemas ramiai miegojo, padėjęs galvą ant rankų... iki nusileidimo.

Taip, čia tas nemalonus reikalas, kuriam paruošti gyvūno neįmanoma. Buvo akivaizdu, kad keičiantis slėgiui jam užgula ausytes, šuo ėmė blaškytis, gailiai inkšti, stresuoti. „Skaniukų" neėmė, tad viskas, ką galėjau padaryti, tai įkišus ranką į krepšį mažylį glostyti, kalbinti, kasyti ausytes. Vos lėktuvui pasiekus žemę - stresas baigėsi. Tiesiog po šio kelių minučių išbandymo gyvūnas labai norės kuo greičiau ištrūkti iš krepšio, tad aš savąjį ištraukiau vos lėktuvui nusileidus. Iš orlaivio lipau tiesiog laikydama jį ant rankų.

Stresas baigėsi, metas atostogauti. Taigi, jei jau pasiryžote ir atsigabenote gyvūną po palmėm pagulėti, žinokite, kad ne viskas bus pagal jūsų norus. Vasarą kurortuose šilta, tad karščiausiomis valandomis gyvūnas geriausiai jausis namuose, vėsiame ar kondicionuojamame kambaryje. O palikti jį ten vieną iš karto nerekomenduočiau - augintinis gali stresuoti, inkšti, apgadinti baldus ar sienas. Todėl teks pirmas dienas stebėti, ar augintinis apsipranta, ar gali kuriam laikui likti vienas. Mūsų atveju, ilgesni pasivaikščiojimai, maudynės jūroje vyko ryte iki pietų ir saulei leidžiantis. Dieną kelioms valandoms Džemas likdavo vienas, parpdavo ant vėsių grindų, kol šeimininkė degindavosi.

Visada išeinant iš namų kartu reikia pasiimti šuniukui šviežio šalto vandens gertuvę, einant nepatingėti paliesti kelio dangą, ar ji ne per karšta mažoms pėdutėms, stengtis judėti pavėsyje. Jei jūsų šuo mėgsta maudytis, jis atsigaivins jūroje, tačiau turėkite omenyje, kad ne visuose pliažuose laukiami gyvūnai. Be to, grįžus namo kailiuką reikės išplauti nuo druskos.

Beje, į kelionę paimkite gyvūno mėgstamiausią žaisliuką, kad namuose jis turėtų ką veikti. Be to, jei šuniukas norės žaisti, akivaizdžiai matysite, jog jis jaučiasi gerai. Maisto augintiniui irgi imkite tokio, kurį valgo namuose. Nerekomenduočiau eksperimentuoti su nežinomais skanėstais ir pan. Sužinokite, ar iš čiaupo bėgantį vandenį galima gerti, galbūt teks ir sau, ir gyvūnui pirkti vandens buteliuose.

Vedžiojant šunį, įsitikinkite, jog aplinka saugi. Mūsų atveju, sudžiūvusioje žolėje visai netoli namo, kuriame gyvenome, buvo ne tik bekojų driežų, vėžlių, bet ir nemaža gyvatė. Nežinau, kuo baigtųsi tokia pažintis. Patarimas: žinokite artimiausios veterinarijos klinikos adresą iš anksto, kad, nutikus nelaimei ar gyvūnui susirgus, netektų gaišti laiko.

Jei planuojate imti augintinį į lankytinas vietas, ekskursijas, sužinokite iš anksto, ar tai įmanoma. Pavyzdžiui, Dubrovniko regione į autobusą su augintiniu leidžia, tik jei jis sėdės krepšyje, o keliauti laiveliu buvo galima laisvai. Draugiški gyvūnams buvo ir ekskursijų pardavėjai, tačiau į botanikos sodus, muziejus su šuniuku greičiausiai nepateksite.

Išvada. Keliauti su augintiniu rekomenduočiau, tik pasvėrus visus pliusus ir minusus. Ne kažkas kitas, o tik jūs geriausiai pažįstate savo gyvūną. Galbūt jis nestresuotų paliktas pas jūsų artimuosius, gal net gerai jaustųsi šunų viešbutyje, kurių pasiūla šiandien yra nemaža. Tokiu atveju, išvengsite streso, nereikės derintis prie gyvūno poreikių, o ir pinigų sutaupysite. Kita vertus, jei jūsų keturkojis draugas, kaip mano Džemas, beprotiškai prieraišus, išgyvena likęs be jūsų, tačiau yra išauklėtas ir paruoštas skrydžiui - keliaukite kartu. Lengva nebus, tačiau įspūdžiai liks nepakartojami.