Didžiulė klaida lyginti save su kitais

- Gyvenimas saldus ir pūkuotas. Kodėl nebemokame gyventi realybėje? - „Vakaro žinios" klausė M.Truncės.

- Konkurencija. Skruzdėlės, bitės, beždžionės ir žmonės yra socialinės būtybės. Jos sukurtos gyventi bendruomenėje. Atstūmimas nuo bendruomenės yra tolygus mirčiai.

Galime prisiminti Antano Vienuolio apsakymą „Paskenduolė". Mergina, pažeidusi bendruomenės gyvenimo taisykles, yra atstumiama ir vienintelė išeitis iš šios situacijos yra pasiskandinti. Juk 18 metų mergina Lietuvos klimato sąlygomis prieš 100-200 metų neturi jokių galimybių išgyventi miške viena (nes niekas jos į savo trobą nepriima), apsiginti nuo žvėrių, šalčio, speigų, pūgų, susirasti sau maisto, pagimdyti ir užauginti vaiką!

Taigi, visi norime būti priimti. O kaip jausimės priimti? Ogi padarę ir parodę visiems kai ką, ko kiti nemoka! Atsiradus socialiniams tinklams (FB, Twitter, Instagram, YouTube, LinkedIn, Telegram, Tik-Tok....), atsirado ir puiki vieta, kurioje galime pasirodyti, prisistatyti: „Pažiūrėk, čia aš su pakelta koja, o čia aš - su nuleista koja." Taip siekiame būti išskirtiniai, nepakartojami, neprilygstami.

Ypatingą konkurenciją ir savo menkavertiškumą socialiniuose tinkluose jaučia 12-14 metų berniukai ir 15-16 metų mergaitės. JAV vyriausybė net kvietė aiškintis feisbuko tinklo savininką, kodėl tai vyksta jų tinkle. Patyčiomis iš kitų vaikų siekiama pažeminti kitą iškeliant aukščiau save - Aš geresnis už tave! Taigi, patyčios yra išgyvento atstūmimo, pažeistos savivertės ir noro būti pranašesniu rezultatas.

Atstūmimą vaikas augdamas patiria iš tėvų. Skyrybos yra vienas iš vaiko atstūmimo, nereikalingumo, menkavertiškumo veiksnys, stipriai paveikiantis ir sužalojantis vaiką. Per pastaruosius 30 metų kasmet po skyrybų likdavo augti be vieno iš tėvų vidutiniškai 6,5 tūkst. vaikų. Per visą šį laikotarpį tokių vaikų buvo 195 tūkst.!

- Ar jūs, kaip specialistas, pastebite tendencijų, kad žmonės virtualią realybę nori perkelti į savo gyvenimus?

- Visi norime gyventi ilgai ir laimingai. Todėl kopijuojame tuos žmones, kurių gyvenimą norėtume gyventi ir mes. Manoma, jei kitas galėjo tai pasiekti, galiu ir aš (konkurencija ir savivertė).

Tačiau žmonės turi skirtingai išlavintus gebėjimus. Vienas yra gabesnis muzikai, kitas - sportui, trečias turi gerą iškalbą... Pati didžiausia mąstymo klaida - lyginti save su kitais. Dėl to, pamatę, kad kitas yra pranašesnis, jaučiamės menkaverčiai, nevykėliai. O tokie nenorime būti, tad pradedame kopijuoti kitus ir siekti to paties.

Jei kalbėtume apie santykius, tai čia reikia prisiminti visas pasaulyje sukurtas pasakas apie vaikinus ir merginas, kurie ieškojo sau antros pusės (pvz., „Pelenė"). Suradę antrą pusę ir atšventę vestuves, regis, jau turėtume jaustis laimingi. Juk visos pasakos baigiasi „ir toliau jie gyveno ilgai ir laimingai". Iš tikrųjų, pasakos čia baigiasi, nes prasideda realus gyvenimas.

Ar gali būti laiminga pora, jei: nemoka bendrauti taikiai; nemoka visų savo konfliktų išspręsti abipusio laimėjimo būdu; nemoka pasiekti abipusio seksualinio pasitenkinimo; nemoka susitarti dėl vaikų užimtumo ir ugdymo; nemoka susitarti dėl pinigų ir turto valdymo; nemoka susitarti dėl bendro gyvenimo principų, vertybių, taisyklių ir tikslų. Na, jei nemoka, rezultatas bus vienas kito įskaudinimai, žeminimai, kaltinimai, atstūmimas, nekalbadieniai, neseksadieniai ir skyrybos. Tuo ir baigiasi 40 proc. santuokų po vidutiniškai 12 metų.

- Dėl ko dažniausiai poros pykstasi?

- Pinigai. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 70 proc. porų apie pinigus kalbasi mažiausiai vieną kartą per savaitę. Respondentai sakė, jog jie dažniausiai ginčijasi dėl skolų, sutuoktinio išlaidų ar nuosavų pirkinių.

Seksas. Ginčai dėl to, kiek kartų reikėtų mylėtis, kada, kaip reikia mylėtis.

Laikas darbui, šeimai/vaikams. Padalyti laiką karjerai, šeimai yra viena svarbiausių sutuoktinių uždavinių. Pokalbiai apie darbą dažnai išreiškia skirtingas partnerių nuostatas. Pavyzdžiui, vienas partneris gali norėti savaitgalius leisti kartu, o kitas trokšta šeštadienį užsidaryti biure.

Vaikai. Skirtingas požiūris į vaikų auginimą sukelia daug problemų. Didžiausi nesutarimai tarp porų, turinčių vaikų, kyla dėl jų miegojimo vietos, auklėjimo.

Namų priežiūros darbai. Jei vienas partneris jaučia, kad labiau stengiasi tvarkydamas namus, tai iš karto sukelia mintį, jog kitas asmuo jo negerbia ir nenori padėti. Ginčus dėl namų ruošos darbų gali paskatinti ir skirtingas požiūris į švarą.

Gebėjimas atlikti. Jei vadovaujamės prielaida, kad „Jis/ji yra visagalis/visagalė", ir matome, kad jis/ji neatlieka darbų arba atlieka juos ne taip, kaip mes tikimės, kyla neigiamas vertinimas, nepasitenkinimas, pyktis, priekaištai, pažeminimai, vedantys į stiprų konfliktą.

- Pyktis poroje normalu?

- Prieštaravimai, ginčai, konfliktai tarp sutuoktinių yra normalu, nes kiekvienas turi skirtingą savo matymą. Nenormalu neigti kito matymą, kuris yra skirtingas nuo tavo. Taigi, visų pirma reikia suvokti, kad jei kitas mato tą pačią situaciją kitaip, yra normalu. O tada jau reikia pradėti ieškoti abiejų poreikius tenkinančio sprendimo.

- Kaip turėtų poros spręsti savo problemas?

- Kiekvienas esame unikalūs. Du unikalūs žmonės sukuria unikalius santykius. Todėl reikėtų tarpusavio santykius nagrinėti su specialistu, o ne su kitais žmonėmis, kurie to nesupranta ir nemoka. Tėvai kišasi į vaikų gyvenimus mokydami per savo įgytą patirtį. Tačiau ši patirtis būna unikali ir netinka kitiems unikaliems santykiams.