Vasara jau įsibėgėjo, gavome pajusti jos karštą alsavimą. Tad kol turime kelias vėsesnes dieneles, siūlome sužinoti, kaip nuo svilinančio karščio gelbstisi Kataro, Australijos, Tailando gyventojai? Kai kuriuos būdus galima laisvai pritaikyti ir sau.
1 nuotr.Vengti atvirų drabužių
Užsimauti kuo trumpesnius šortus - mūsų natūrali reakcija į kaitrą, tačiau esant ekstremaliai aukštai temperatūrai per didelis apsinuoginimas gali baigtis nudegimu.
Geriausiai tai žino Artimųjų Rytų gyventojai, konkrečiai - Kataro: vidutinė metinė temperatūra šioje šalyje siekia 27,1 laipsnius pagal Celsijų, o vasarą termometrai neretai fiksuoja aukštesnę kaip 50 laipsnių temperatūrą. Ištverti karštį šiuolaikiniams Kataro gyventojams padeda nepakeičiami kondicionieriai, įskaitant įrenginius, kurie kondicionuoja orą net gatvėse!
Bet vietos gyventojai nepamiršta ir tradicijų, o viena iš jų yra drabužiai. Kataro vyrai vilki ilgus baltus marškinius - tobe, o moterys - plačias sukneles abajas. Laisvi drabužiai netrukdo cirkuliuoti orui, o uždaras kirpimas apsaugo odą nuo pražūtingo svilinančių saulės spindulių poveikio. Taip pat būtina dengti galvą, kitaip kyla pavojus gauti saulės smūgį.
Slėptis po žeme
Po žeme yra vėsiau negu jos paviršiuje, neveltui tais laikais, kai nebuvo šaldytuvų, maisto produktai būdavo laikomi rūsiuose. Pagal tą pačią logiką ir požeminiai būstai pragariško karščio sąlygomis yra daug komfortiškesni už antžeminius.
Australijoje, kurios atskiruose regionuose temperatūra taip pat gali kilti virš 50 laipsnių, egzistuoja net visas požeminis miestas Kuber Pidi, kurį pastatė kalnakasiai, kai XX a. pradžioje tose vietose buvo rasta opalų telkinių. Dėl dykumos klimatui būdingo karščio ir smėlio audrų žmonės buvo priversti apsigyventi po žeme: tokiuose būstuose net be kondicionierių natūraliai laikosi apie 22 laipsnių temperatūra.
Dabar Kuber Pidi yra ir įprastų namų, bet apie pusė miestelio gyventojų taip ir gyvena po žeme, tik dabar jau turi visus patogumus, įskaitant kondicionierius. Čia net yra požeminių bažnyčių, barų ir viešbučių, knygynas ir meno galerija.
Aštrus maistas
Kaitrią vasaros dieną tikrai visai nesinori maistą gardinti aitriaisiais pipirais, juk atrodo, kad nuo aštraus maisto dar labiau pils karštis. Bet ne viskas yra taip paprasta. Vartojant klasikinius vėsinančius patiekalus ir gėrimus, rezultatas veikiausiai bus trumpalaikis: kūno temperatūra sumažėja per greitai ir organizmas atsakydamas pradeda save šildyti. Aštraus maisto poveikis yra kitoks: jis kelia kūno temperatūrą, o tai skatina prakaitavimą ir natūralų atvėsimą.
Meną nuo karščio gintis maistu geriausiai įvaldė Tailando gyventojai, kuriems dėl didelės drėgmės pakelti aukštą temperatūrą yra ypač sunku. Vietos virtuvėje gausu nepaprastai aštrių patiekalų, dosniai pagardintų čiliais, česnaku, raudonaisiais pipirais ir kitokiais prieskoniais. Vietos gyventojų racione, be aštraus maisto, gausu vandeningų ir vitaminingų vaisių, kurie taip pat padeda atsivėsinti.
Pasirūpinti oda
Per karštį odai reikia ypatingos priežiūros ir apsaugos. Mianmare, kur visą vasarą temperatūra laikosi apie 30 laipsnių, apie tai gerai žinoma ne iš nuogirdų. Vietos gyventojai naudoja specialų kremą tanaka, kuris yra gaminamas iš vietos medžių maltos medienos. Veidas kremu tepamas įvairiais raštais - tai ne tik apsaugo nuo nudegimo, bet ir puošia. Tanaka į odą neįsigeria, raštai išlieka visą dieną, apsaugo veidą nuo nudegimų ir sukuria vėsos įspūdį. Maža to, kremas pasižymi priešgrybeliniu ir priešuždegiminiu poveikiu, yra naudojamas kaip vaistas nuo aknės ir suteikia odai glotnumo.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
