Šiais laikais žmonės daug keliauja ir, rodos, ypatingo pasirengimo nereikia. Vis dėlto jei vykstate į svečią šalį su mažais vaikais, kuriems tai pirmas kartas, kyla daug klausimų: kuo pirmiausia reikia pasirūpinti, kokius daiktus pasiimti, kaip elgtis, kad mažiesiems kelionė neprailgtų.
Nelemti kondicionieriai
Žinoma, tokie reikalai, kaip medicininis kelionių draudimas, reikalingų vaistų pasiėmimas yra būtinas dalykas. Šiandien, matyt, nerastume šeimos, kuri nepasirūpintų tuo. Bet yra daugybė kitų niuansų, kurie irgi svarbūs keliaujant su vaikais. Kiek žmonių, tiek patirčių. Taigi pasidalysiu savąja, galbūt kažkam tai pravers.
Egiptas dabartiniu sezonu labai mėgstama atostogų kryptis, 6 asmenų šeima (trys vaikai ir trys suaugusieji) išsiruošėme į populiarų Egipto kurortą Šarm el Šeichą. Ten teko lankytis prieš 10 metų, bet nereikėjo per daug sukti galvos, nes keliavo tik suaugę žmonės.
Kadangi skrydis buvo naktį, vaikai buvo nervingi dėl pasikeitusio dienos režimo, bet maloniai nustebino Vilniaus oro uosto darbuotojai, vaikai baiminosi pereiti visas saugumo procedūras, tačiau darbuotojai buvo tikri profesionalai, mokėjo nukreipti dėmesį blizgančiais lipdukais ar tiesiog greičiau atliko visas reikiamas procedūras. Ir įlaipinimas su vaikais prioritetinis.
Atskridus į Šarm el Šeichą teko susidurti su kitos šalies realybe: verkiant vaikams nuskubėjau paprašyti šešių migracijos kortelių užsipildymui, tačiau oro uosto darbuotojas (prie kurio jokių eilių nebuvo) pirštu parodė į vienintelę eilę. Tuomet, kažką pakalbėjo su kolega, ir pastarasis atskubėjo prie mano vyro su vaikais, rusiškai tarė „vyre, praeikite čia". Visiems priėjus, pradėjo siūlyti už mus užpildyti migracijos korteles po 5 eurus. Pasakiau, kad korteles aš pati užpildysiu, tuomet sulaukiau nepatenkintos darbuotojo minos. Ten normalu, kad oro uosto darbuotojai kiekviename žingsnyje siekia užsidirbti. Pas mus už tokius dalykus oro uosto darbuotojas be kalbų būtų išmestas iš darbo. O ten - normali praktika.
Kas keliaujate su vaikais į Egiptą, atkreipkite dėmesį, kad visur autobusuose stiprūs kondicionieriai, mūsų atveju, buvo galima prisukti iki minimumo, bet ne išjungti, taigi teko prašyti gido, kad išjungtų visai iš vairuotojo pozicijos. Taip pat egiptiečių vairavimo kultūra toli gražu neprimena europietiškos, taigi būkite budrūs eidami per kelią.
Viešbutyje mus pasitiko malonus personalas. Gavome kambarius, tačiau čia jau prireikė atverti vaistinėlę, nes dukrai išbėrė koją. Kas keliaujate su mažaisiais, patarčiau turėti geriamo sirupo nuo alergijos ir tepalo nuo vabzdžių įkandimų, saulės nudegimų išoriniam naudojimui. Pasitarkite savo vaistinėje. Teko naudoti tepalą nuo uodų įgėlimo, nors moskitų Egipte šiuo metu nėra daug, ir tie keli įgėlę erzina, ypač vaikus. Turėkite vaistų nuo skausmo ir karščiavimo, pravers pleistriukai. Turėjau ir geriamų gerųjų bakterijų, vaistininkė rekomendavo kasdien po kelis lašiukus vartoti tiek vaikams, tiek suaugusiems, nes kitoje šalyje - kitokia bakterinė terpė, taigi gali greitai sunegaluoti pavalgius kitokio maisto. Vaistus patarčiau išdalyti per kelis lagaminus, kad vienam dingus, bent kažką turėtumėte, tas pats ir su vaikų rūbais, perskirstykite juos.
Kas keliaujate su daugiau vaikų, suprantate, kad reikės dėmesį paskirstyti visiems. Taigi saugokite ir savo jėgas. Labai pasiteisino naktinis skrydis, vaikai pamiegojo, buvo ramiau. Taip pat pasiimkite tiek daiktų, kiek tikrai reikia, nes jūsų dėmesys kelionėje bus pirmiausia į vaikus, o ne į lagaminų skaičių. Aš tiesiog pasiėmiau ūkinio muilo, ir vaikų drabužius skalbiau, jie gana greitai išdžiūna.
Vietinių atlyginimas nuo 60 dolerių
Kaip jau minėjau, nerizikuokite keliauti su vaikais be medicininio kelionių draudimo. Apsidrauskite ir jūs, apdrauskite ir vaikus. Teko pasinaudoti šiuo draudimu, nes jau antrą dieną vienas vaikų susirgo, kaip minėjau, čia visur kondicionieriai, skersvėjai, tik spėk juos išjunginėti.
Po kelių dienų susirgo ir kiti vaikai. Vienam jų prireikė antibiotikų. Gydytojai su turistais čia labai malonūs. Ir mums pasitaikė puikus gydytojas, kuris rūpestingai kasdien vizitų metu rūpinosi visais trim vaikais. Žinoma, už nieką mokėti nereikėjo, nes buvome pasirūpinę draudimu.
Bet piniginė atostogaujant rami nebūna, turistai leidžia pinigus. O egiptiečiai visur siekia užsidirbti, taigi būkite akyli. Paprašius atnešti šilto maisto sergančiam mažyliui, nes pati tuo metu neturėjau galimybės atsinešti, atskuba padavėjas su meniu, kur patiekalai - nuo 30 dolerių. Aiškinu, atneškite keletą maisto produktų iš restorano, kur viskas įskaičiuota ir mes ten valgome. Sako, kad taip negali. Pyktelėjau, pasakiau „viso gero". Tada ateina kitas darbuotojas su tuo pačiu meniu, vėl jam aiškinu tą patį, aš nemokėsiu. Tuomet darbuotojas sako pakalbėsiąs su savo šefu, po minutės į kambarį paskambina ir pasako, kad viską nemokamai atneš jo kolega. Atnešė visko, ir dar daugiau. Nemokamai.
Didesnių viešbučių teritorijoje rasite ir parduotuvėlių, žaislų, saldumynų, vaikai, aišku, jų užsinorės. Dukra dvi dienas zyzė minkšto krokodilo. Klausiu pardavėjo, kiek tas minkštas krokodilas. 5 doleriai, - atsako. Suprantu, pirkti reiktų trims. Deriuosi. O pardavėjas vos ne verkdamas man aiškina, kaip jis sunkiai dirba ir rodo kažkokį sąsiuvinį, kuriame parašyta esą nieko nepardavė dar. Keistai atrodo suaugęs vyras, besiskundžiantis, kaip jam sunku dirbti. Bet ten tai normalu. Galiausiai pavyksta tris žaislus nusipirkti už 10 dolerių. Nors aiškiai suvokiu, kad čia kainos yra kosmiškai turistams užkeltos.
Vietinės gidės klausiau, koks yra minimalus atlyginimas Egipte. Tai štai, mažiausias uždarbis per mėnesį - 60 dolerių! Gidės pasakojimu, tiek uždirba darželio darbuotoja. Beje, tokių valstybinių darželių kaip Lietuvoje Egipte nėra. Ten maži vaikai prižiūrimi nebent privačiai, tai va tiek ir uždirba. O vaikai į mokyklą privalomai jau leidžiami nuo 4 metų.
Kalbant apie atlyginimus, pavyzdžiui, viešbučio šokėjas uždirba 100 dolerių per mėnesį, dirbantys viešbučio registratūroje - 300 dolerių per mėnesį. Tai jau labai gera alga. Tokią retas uždirba. Viešbučio darbuotojai nepasakoja apie algas ir gyvenimą, vienas darbuotojų prisipažįsta, kad jiems apie tai kalbėti su turistais uždrausta. Iš tiesų, bandžiau pakalbinti barmeną apie Egiptą ir jo žmones, bet jis nusuko kalbą, esą nesuprato. Bet pradėjo berti, kad štai padarys skanų kokteilį ir šiaip pasikalbės. „Ateikite, pasikalbėsime, man taip patinka su jumis kalbėti", - šypsosi jis. Taip, sakau, paliksiu savo vyrą ir tris vaikus ir eisiu su jumis kalbėti. Nejuokaukit.
Bet tas darbuotojas išties buvo malonus ir paslaugus, vaikams į kelionę įdėjo sausainių. Žinoma, jie visur siekia uždirbti paslaugiu elgesiu.
Pirkite mieste
Lauktuvėms saldumynų, suvenyrų, patarčiau ieškoti mieste, ten tikrai rasite pigiau ir paprasčiau nusiderėsite, nes jei pirksite viešbučio teritorijoje ar važiuosite į parduotuves su gidais, kurie pasako, kad čia kainos - fiksuotos, tikrai sumokėsite brangiau. Tarpininkai nemokamai veža turistus į kosmetikos fabrikus, rūbų, saldumynų, suvenyrų parduotuves ir už tai gauna kažkokią dalį. Turistai iš saldumynų perka nugą, lokumą, chalvą. Bet dabar ten labai perkamas ir Dubajaus šokoladas, tiesa, nepigus, gali kainuoti ir 8 dolerius, bet tikrai skanus.
Mieste užsukome į vaistinę apsidairyti, kaip jos atrodo. Iš tiesų, daugiau nei pusę vaistinės - kremai, plaukų šampūnai, balzamai ir kitos prekės, kurias rasite kosmetikos parduotuvėse. Vaistininkas pasakojo, kad, pavyzdžiui, antibiotikams jokio recepto nereikia, jie parduodami laisvai.
Su gide ir turistų grupe lankėmės gydomųjų aliejų fabrike, čia mums pravedė paskaitą apie aliejus ir siūlė įsigyti, tikiu, kad tie aliejai tikrai kokybiški ir geri, bet kainos - už pusę litro - 90 dolerių ir daugiau. Kitoje salėje - kvepalai. Įkyrus pardavėjas tarsi koks magas rodė savo kvepalų buteliukus, tiesa, kvapai man nepatiko, dalis jų - saldainių kvapo. Paklausus vieno kvapo kainos atsakymas - 450 dolerių! Tikrai pradėjome juoktis. Matyt, nori gauti savo pusės metų uždarbį. Sutikta lietuvių pora pasakojo kvepalų įsigijusi ten už 10-15 dolerių. Juokavome, kad, matyt, mus palaikė šeichų žmonomis, kad už tiek kvepalus siūlė...
Daug Mahometų
Šarm el Šeichas laikomas saugiausiu Egipto miestu, čia patekti ne taip paprasta. Į jį atvyksta vietiniai, kurie turi kompanijų kvietimą dirbti. Todėl važiuojant miestu gidai rodo, štai čia - vairuotojų rajonas. Suprask, vairuotojams suteikti būstai, kad jie galėtų dirbti. Šiame kurorte turistai dažnai klausia, o kurgi vietinės moterys? Sakoma, kad moterys dirba ir augina vaikus savo miestuose, o vyrai uždirba pinigus Šarm el Šeiche. Teigiama, kad vietinėms moterims neleidžiama čia dirbti, nes taip nedera, negarbinga.
Vyrai ten turi keturis vardus. Dažniausiai vienas iš jų būna Mahometas. Tai populiariausias vardas Egipte, ir jei nežinote, kaip kreiptis, pašaukę vyrą minėtu vardu, didelė tikimybė, kad ir neapsiriksite. Viešbučiuose dirba krikščionys egiptiečiai. Kaip atskirti? Krikščionys ant vidinės rankos riešo pusės turi ištatuiruotą kryžiuką. Jie padaromi jau vaikams.
Ar verta vykti į keliones su mažais vaikais? Kiekvieno patirtis skirtinga. Mūsų atveju supratau, kad tikro poilsio ir nebuvo. Vaikai turėjo kelias dienas, kurias nesirgo, pasidžiaugti nauja aplinka. Jei turite vieną mažą vaiką, sunku nebus, bet jei keliausite su trim mažyliais, vargo tikrai bus. Pasidariau išvadą, kad kita kelionė su visais vaikais bus tik jiems geriau ūgtelėjus. Bet čia tik viena patirtis iš milijono, jūsų gali būti kitokia - spalvingesnė ir įdomesnė.