Brižita Bardo - visos epochos simbolis

Prisimename įdomiausius ir mažiau žinomus jos biografijos faktus

•  Brižita Bardo gimė 1934 m. rugsėjo 28-ąją pasiturinčioje konservatyvių katalikų šeimoje. Jų namuose viešėdavo garsūs politikai, pramonininkai, žurnalistai, aktoriai, mados industrijos atstovai. B.Bardo svajojo tapti ne aktore, o balerina, vaikystėje mokėsi klasikinio baleto. 1949 m. mergina, pakviesta motinos pažįstamo, pirmą kartą dalyvavo demonstruojant madas, buvo pastebėta ir nufotografuota žurnalui „Jardin des Modes". Jau 1950 m. jos nuotrauka papuošė žurnalo „ELLE" viršelį, ir tada į ją atkreipė dėmesį pradedantysis režisierius Rožė Vadimas (Roger Vadim).

•  1952 m. B.Bardo sėkmingai debiutavo filme „Pamišęs dėl meilės" ir tais pačiais metais ištekėjo už R.Vadimo, kuris 1956 m. sukūrė Brižitą visame pasaulyje išgarsinusį filmą „Ir Dievas sukūrė moterį". Po sėkmingo debiuto B.Bardo pradėjo kviesti tokie žinomi režisieriai kaip Luji Malis (Louis Malle), Žanas Liukas Godaras (Jean Luc Godard), Kristianas Žakas (Christian Jaque) ir kt. Brižita nusifilmavo daugiau kaip 50 filmų, tarp kurių - tokie žinomi kino kūriniai kaip „Babetė eina kariauti" „Tegyvuoja Marija!", „Romo bulvaras", „Panieka", „Tiesa".

•  B.Bardo nebesifilmuoja nuo 1973 metų. Per 21 karjeros šou versle metus ji realizavo save ir kaip dainininkė - įrašė 80 dainų, pasirodydavo įvairiuose muzikiniuose šou. Būtent su ja 1967 m. Seržas Geinsburas (Serge Gainsbourg) įrašė savo skandalingą erotišką šedevrą „Je t'aime... moi non-plus". Bet įrašas buvo paslėptas, kad neįpyktų B.Bardo vyras - vokiečių verslininkas G.Saksas. Po metų jis iš naujo įrašė dainą su jauna angle Džein Birkin (Jane Birkin), daina tapo pasauliniu hitu, o Dž.Birkin - žvaigžde. Tik beveik po 20 metų, 1986-iais, į dienos šviesą buvo ištrauktas S.Geinsburo ir B.Bardo įrašas, deja, jau mažai ką sudomino.

• B.Bardo išėjo iš kino, nenorėdama senti ekrane - nusprendė kine likti amžinai jauna ir graži. Žvaigždė tvirtina niekada nesidariusi plastinių operacijų, nes nori atrodyti natūraliai, pagal savo amžių.

•  Istorikų nuomone filmas ‚Ir Dievas sukūrė moterį" pradėjo seksualinę revoliuciją Europoje. Šis filmas sukėlė visuomenės ir katalikų bažnyčios kritikos audrą. Bažnyčia draudė žiūrėti filmus su B.Bardo.

•  Seksas kartais būna pražūtingas... Brižitos didžiausio populiarumo laikais net buvo sukurtas reklamos šūkis „...ir velnias sukūrė Bardo". Pabrėžtinas seksualumas kenkė aktorės asmeniniam gyvenimu - jos antrasis vyras, aktorius Žakas Šarjė (Jacques Charrier) apimtas pavydo net bandė pasikarti.

•  Džonas Lenonas (John Lennon) buvo B.Bardo gerbėjas - ji jaunajam Džonui buvo grožio simbolis.

•  Brižitos vardas kaip šeštojo dešimtmečio simbolis minimas daugybėje įvairių atlikėjų hitų, pvz. „The Who" (It's Not Enough), „Red Hot Chili Peppers" (Warlocks), Eltono Džono (Elton John) „I Think I'm Going To Kill Myself".

•  Vienas iš B.Bardo vyrų, verslininkas multimilijonierius Giunteris Saksas (Guenter Sachs) ją mergindamas iš sraigtasparnio ant jos vilos numetė toną rožių.

•  B.Bardo sulaukė ne tik meilės, bet ir neapykantos. Ligoninės, į kurią Brižita atėjo aplankyti draugės, lifte ją su šakute puolė valytoja ir sužeidė aktorę į petį. O filmuojant Ženevoje, būrys žmonių rėkdami „Nešdinkis į savo Prancūziją!" apmėtė ją pomidorais ir buteliais su vandeniu.

•  Per vestuves su antruoju vyru Ž.Šarjė Brižita visus pribloškė savo apranga. Jos suknelė visai nebuvo ekstravagantiška ir iššaukianti. Kukli medvilninė suknutė buvo pasiūta iš šviesaus, rausvai languoto audinio. Mados gerbėjos pradėjo kopijuoti jos kirpimą, o tokio audinio paklausa iškart išaugo.

•  Filmo „Babetė eina kariauti" herojės sušiaušti, išsidraikę, ant viršugalvio susegti ilgi plaukai tapo nauja madinga šukuosena, taip ir pavadinta - „babetė". Aktorė išpopuliarino maudymosi kostiumėlį „bikinį" ir languotus drabužius. B.Bardo priskiriama ir „balerinų" batelių mados atsiradimas.

•  Išsiskyrusi su Ž.Šarjė B.Bardo pareiškė, kad ji pati yra dar vaikas ir jai yra sunku auklėti judviejų sūnų. Mažylio globa buvo priskirta buvusiam vyrui, kuris ją pavadino išlepinta beširde gražuole, bloga motina ir žmona.

•  Filmas „Ir Dievas sukūrė moterį" buvo kuriamas nuošaliame miestelyje, kuriame gyveno tik neturtingi žvejai. Laikui bėgant Sen Tropė tapo prašmatniu elitiniu kurortu - prie to daug prisidėjo B.Bardo, kuri savo viloje rengdavo prabangius vakarėlius.

•  Baigusi karjerą kine, B.Bardo pradėjo aktyviai dalyvauti gyvūnų globos organizacijų veikloje. 1986 m. ji įsteigė Gyvūnų globos fondą ir pervedė į jo sąskaitą tris milijonus frankų, pinigus uždirbusi iš aukcione parduotų savo drabužių ir aksesuarų bei brangenybių. Gyvūnų globa jai tapo aistra, kone manija. 2013 m. ji pagrasino, kad prašys Rusijos pilietybės, jeigu Liono zoologijos sode bus užmigdyti du tuberkulioze sergantys drambliai. Be to, nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio ne kartą kritikavo Prancūzijos migracijos politiką ir islamą, homoseksualizmą ir mišrias santuokas, ir dėl to 5 kartus buvo nuteista „už tautinės nesantaikos kurstymą". Nerinkdama žodžių B.Bardo pasisako ir apie šiuolaikinį meną („mėšlas"), ir šiuolaikinių Prancūzijos politikų adresu „(vėtrungės").

•  Bardo yra vegetarė, ragina atsisakyti natūralaus kailio drabužių ir apie save visada kalba trečiuoju asmeniu.

•  Jos biografė Mari Dominika Lelevr mano, kad B.Bardo taip ir liko daug kuo egocentriškas, bet atviras ir nuoširdus vaikas.