respublika.lt

Tegyvuoja karalius! Kaip vyksta britų monarchų karūnavimo ceremonija

(48)
Publikuota: 2023 gegužės 05 15:11:00, Parengė Milda KUNSKAITĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Karaliaus III karūnavimo ceremonij ajau buvo kruopščiai atrepetuota. EPA-Eltos nuotr.

2023 m. gegužės 6 d. po 70 metų vėl bus karūnuojamas britų monarchas: praėjus 8 mėnesiams po karalienės Elžbietos II mirties į sostą oficialiai žengs jos sūnus Karolis III. Iškilmingos ceremonijos šaknys - gilioje senovėje, ji vyks laikantis daugybės senovinių tradicijų ir ritualų. Pasakojame apie pagrindinius karūnavimo etapus ir kai kuriuos epizodus, praeityje aptemdžiusius šią ceremoniją.

 

Pirmoji žinoma karūnacija su priesaika - Edgaro, kuris tuo metu jau 15 metų valdė Angliją - įvyko 973 metais Bato vienuolyne. Nuo 1066 m. nepakeičiama karūnacijos vieta yra Vestminsterio vienuolynas. Bendra ceremonijos eiga nesikeičia jau beveik 1000 metų: monarchas iš pradžių yra pripažįstamas ir prisiekia, po to vyksta patepimas, investitūra ir perų prisaikdinimas. Formaliai Karolis III sostą, kaip ir turi būti, užėmė iškart po Elžbietos II mirties, tačiau iškilminga karūnacija pagal tradiciją vyksta po kelių mėnesių - dėl gedulo ir būtinybės kruopščiai pasiruošti ceremonijai.

Karališkoji karieta su visais nepatogumais

Jau apie du šimtmečius britų monarchas karūnacijos dieną atvyksta į Vestminsterį auksine Jurgio III karieta, išpuošta brangakmeniais ir meniškais raižiniais. Ji buvo pagaminta apie 1760 metus ir nuo1831 m. yra naudojama per iškilmingiausius renginius, ir jau tapo vienu iš britų monarchijos simbolių.

Karietos ilgis yra 8,8 m, aukštis - 3,7 m, o sveria ji beveik 4 tonas. Ji kinkoma aštuonetu žirgų su paradiniais pakinktais. Dėl karietos sunkumo jau ne vieną dešimtmetį gyvulius valdo ne vežikas, o foreiteriai - po vieną kiekvienai žirgų porai.

Tačiau iš išorės prabangi karieta yra ne itin patogi. Jau karalius Vilhelmas IV kelionę joje lygino su buvimu laive per audrą. Pasikankinti teko ir Elžbietai II: „Joje baisiai krato... Ja galima judėti tik pėsčiojo greičiu". Nieko keista, kad Karolis III su žmona į Vestminsterį atvyks šiuolaikiškesne karieta, pagaminta 2012 m. Bet po iškilmingos ceremonijos auksiniu ekipažu vis dėlto nuvažiuos 2 km - 4 kartus mažiau negu jo motina, tam sugaišusi 2,5 val.

Tapatybės patvirtinimas ir priesaika

Įėjęs į vienuolyną, monarchas ne iškart sėda į sostą. Iš pradžių atliekama pripažinimo ceremonija. Kenterberio arkivyskupas pristato karalių arba karalienę dalyvaujantiesiems ir prašo valdovo iš eilės pasisukti į keturias puses, kad visi garsiai pareikštų atpažįstantys savo monarchą, taip pripažindami jo žengimą į sostą teisėtu.

Po to karalius prisiekia šalį ir teritorijas, kurių suverenas yra, valdyti sutinkamai su įstatymais ir papročiais. „Bažnyčia sako, kad prieš kam nors suteikiant visišką valdžią, turime įsitikinti, ar žmogus to yra vertas. Taigi būtina priesaika. Ji pabrėžia karūnos, bažnyčios ir valstybės pusiausvyrą", - aiškina istorikas A.Briusas (A.Bruce). Karaliui prisiekus, arkivyskupas perduoda monarchui Bibliją, siūlydamas semtis įkvėpimo iš Šventųjų raštų. Po to bažnyčia suteikia savo didžiausią dovaną - patepimą, po kurio monarchas įgyja neliečiamumą.

Dievo malonė

Patepimas šventaisiais aliejais yra vienas seniausių ir svarbiausių karūnavimo ceremonijos ritualų. Rodydamas nuolankumą, valdovas turi būti apsirengęs kukliai, todėl nusiima brangenybes ir ant šventinių siuvinėtų drabužių užsivelka paprastą baltą drabužį ir pirmą kartą sėdasi į šv.Edvardo sostą.

Kenterberio arkivyskupas atlieka monarcho patepimo ritualą, simbolizuojantį dieviškąją malonę. Tam naudojama auksinė, erelio formos ampulė su atlenkiamu dangteliu, pagaminta 1661 m. Dvasininkas įpila miros į sidabrinį XII a. pabaigos šaukštelį, papuoštą perlu, ir aliejumi kryžiaus ženklu patepa monarcho rankas, krūtinę ir viršugalvį. Visą tą laiką keturi Keliaraiščio ordino riteriai virš valdovo laiko uždangalą, kad paslėptų šventą patepimo akimirką nuo pašalinių akių.

Likimo akmuo

Kaip minėjome, patepimo metu karalius sėdi šv. Edvardo soste. Jis buvo pagamintas iš ąžuolo XIII a. pabaigoje ir nuo 1308 m. beveik visi Anglijos monarchai karūnavosi jame. Iš pradžių sostą puošė lapų, gyvūnų ir karalių atvaizdai, bet laikui bėgant dalis puošybos nunyko. Prie to prisidėjo ir tai, kad vienu metu vienuolyno tarnautojai leisdavo žmonėms už mokestį pasėdėti soste, o choro berniukai net slapčia raižydavo ant jo savo inicialus ir kitokius užrašus.

Svarbus sosto elementas buvo Skuno arba Likimo akmuo. Šis 152 kg sveriantis senovinis smiltainio luitas anksčiau buvo naudojamas karūnuojant Škotijos karalius. Pagal legendą akmuo suskils, jeigu ant jo atsisės sosto nevertas pretendentas. 1296 m. Anglijos karalius Edvardas I šią relikviją kartu su kitais trofėjais išgabeno į Angliją, norėdamas Škotiją palikti be galimybės turėti savo valdovus. Akmuo buvo padėtas po naujuoju karūnavimo sostu, kur ir buvo iki XX a. vidurio.

1950 m. relikvija netikėtai dingo. Ieškoti jos buvo mestos visos policijos pajėgos. Vėliau paaiškėjo, kad akmenį pavogė škotai studentai ir slapčia pervežė į istorinę tėvynę. Tik po dvejų metų akmuo grįžo į Londoną ir prieš Elžbietos II karūnaciją vėl buvo padėtas po senovinio sosto sėdyne. 1996 m. anglai vis dėlto nutarė atiduoti relikviją škotams, bet su sąlyga - jie skolins jiems akmenį karūnavimo iškilmėms.

Šiandien Likimo akmuo yra saugomas Edinburgo pilyje, o 2023 m. balandį buvo atgabentas į Londoną.

Investitūra

Pateptas monarchas apsivelka auksu siuvinėtą drabužį, papuoštą nacionaliniais simboliais, ir vėl sėda į senovinį sostą. Jam po vieną įteikiami valdžios ženklai, įskaitant Valstybės kardą, Nuoširdumo ir Išminties apyrankes, karūnavimo žiedą, valdžios rutulį ir skeptrus su kryžiumi ir balandžiu, simbolizuojančius pasaulietinę ir dvasinę karaliaus valdžią.

Iškilmių kulminacija - kai arkivyskupas ant monarcho galvos uždeda šv.Edvardo karūną. Tai ne šiaip galvos papuošalas, o tikras meno kūrinys, papuoštas 444 brangakmeniais ir sveriantis 2,2 kg. „Su ja ant galvos sunku žiūrėti žemyn, skaitant kalbą - tenka tekstą kelti prie akių. Priešingu atveju nusilauši kaklą arba karūna nukris", - prisiminė savo karūnaciją Elžbieta II. Ceremonija baigiasi karalystės perų ištikimybės priesaika valdovui.

Karolis III sutaupys

Bakingemo rūmų pranešime sakoma, kad būsimoji karūnacija bus gerokai trumpesnė, kuklesnė ir pigesnė už visas ankstesnes. Galbūt tai susiję su garbingu Karolio III amžiumi, arba naujasis monarchas nori pasirodyti esąs taupus. Kad ir kaip ten būtų, renginys truks apie valandą vietoj trijų. Taip pat karalius nusprendė 4 kartus sumažinti svečių skaičių: į Elžbietos II karūnaciją buvo pakviesta 8000 svečių, o dabar dalyvaus tik 2000.

Nepriklausomai nuo to, ar Karolio III karūnacija vyks griežtai pagal planą, ar nebus apsieita be kazusų, ji taps ryškiu įvykiu britų monarchijos istorijoje, kuris ilgam įsimins ne vienai Dž.Britanijos piliečių kartai.

Karūnacijų kuriozai

Ne tas pirštas

Karalienei Viktorijai, karūnuotai 1838 m., juvelyrai per klaidą pagamino karūnavimo žiedą, simbolizuojantį monarcho santuoką su šalimi, ne jos bevardžiui pirštui, o mažyliui. Bet per ceremoniją arkivyskupas vargais negalais užmovė jį ant reikiamo piršto, sukeldamas Viktorijai skausmą. Nusimauti žiedą, puoštą dideliu safyru, rubinais ir briliantais, karalienei paskui pavyko, kaip ji rašė dienoraštyje, tik palaikius pirštą lediniame vandenyje.

Apsukta karūna

1937 m. gegužės 12 d. į Dž.Britanijos sostą sėdo Jurgis VI. Ceremonijos metu įvyko nesusipratimas su šv. Edvardo karūna - arkivyskupas praktiškai simetrišką karūną ant Jurgio VI galvos uždėjo atvirkščiai, užpakaline puse į priekį. Raudono audinio skiautelė, pritvirtinta prie jos prieš ceremoniją, kadbūtų galima išvengti painiavos, kažkur dingo, ir arkivyskupas, nepamatęs žymos, pasuko karūną, nes nusprendė, kad jam ji buvo neteisingai paduota.

Druska rankovėje

1953 m. Elžbietos II karūnacija buvo pirmą kartą transliuojama per televiziją, ir milijonai žmonių galėjo stebėti šį istorinį įvykį. Karūnacijai buvo atrinktos šešios freilinos, kurios turėjo lydėti Elžbietą. Kad per ceremoniją dėl tvankumos ir jaudulio nenualptų, į siauras sukneles įsispraudusios merginos pirštinėse pasislėpė uostomosios druskos buteliukus. Ir galiausiai viena freilina sutraiškė trapų indelį, spausdama ranką arkivyskupui, o kita išties vos nenugriuvo nualpusi, bet ją laiku sugriebė šalia stovėjęs Lordų rūmų heroldmeisteris.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
9
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (48)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s