Skaitau naujienas apie Teisingumo ministerijos viceministrę Kristiną Zamarytę-Sakavičienę ir negaliu nesistebėti.
Užtenka pasakyti, kad esi kritiškas vienalyčių santuokų ar pagalbinio apvaisinimo klausimais - ir iškart tampi „kraštutine dešine".
Bet ar pastebėjote, kad žodžio „kraštutinė kairė" Lietuvoje išvis nenaudoja niekas?
Nors būtent iš ten kyla daugelis agresyvių bandymų primesti vieną pasaulėžiūrą visiems.
Dar keisčiau, kad konservatyvias pažiūras turinčią viceministrę labiausiai kritikuoja tie, kurie patys save vadina „konservatoriais".
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, partija, kuri turėtų atstovauti tradicinėms vertybėms, šiandien aktyviausiai jas puola.
O juk demokratija reiškia ne tik teisę turėti kitokią nuomonę, bet ir teisę ją išsakyti be baimės būti viešai „cancel'intam".
Viceministrės mintys buvo išsakytos pagarbiai, argumentuotai ir remiantis įsitikinimais, kurie Lietuvoje vis dar yra daugumos pozicija.
Būtent todėl toks puolimas atrodo ne tik neteisingas, bet ir pavojingas - nes siunčia žinią, kad „neteisingai" galvoti jau nebegalima.
Aš palaikau Teisingumo ministerijos viceministrę Kristiną Zamarytę-Sakavičienę.
Palaikau jos teisę turėti vertybines nuostatas, nebijoti jas išsakyti ir dirbti valstybės labui, o ne ideologinių grupių pageidavimui.
Tokie žmonės valstybės tarnyboje - būtini, jei dar norime išsaugoti politinį balansą ir pagarbą skirtingoms pažiūroms.