Edita Klaunauskaitė: Nepamirškime, kad turime kuo didžiuotis

- Ansamblis „Lietuva" kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija organizuoja vieną didžiausių koncertų iš visų kaimyninių šalių, skirtą Baltijos kelio 35-mečiui, ir kviečia vienytis bei kartu švęsti mūsų laisvę koncerte „650 km laisvės", kuris vyks rugpjūčio 23 dieną 19 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Kaip gimė tokio trijų valstybių koncerto idėja?

- Ši idėja man kilo prieš keletą metų. Ansamblio „Lietuva" esmė - aktualiai ir šiuolaikiškai pristatyti Lietuvos identitetą, svarbius istorinius įvykius prikelti scenai, priminti, kad atmintis gyva tiek, kiek mes patys ją puoselėjame ir liudijame. Tad toks koncertas - tiesiog mūsų pareiga. Būtent todėl, laikydamasis strategijos istorinius įvykius perkelti į sceną, ansamblis „Lietuva" ėmėsi organizuoti nemokamą Baltijos kelio 35-mečio koncertą, kuriame dalyvautų ir Latvijos bei Estijos kolektyvai.

- Dar aidi neseniai vykusios Dainų šventės garsai, kai visa Lietuva buvo tiesiog įelektrinta to reiškinio, pakylėta. Tikitės kažko panašaus - bendrystės, laisvės jausmo?

- Nežinau, ar susirinks tiek žmonių, kiek Dainų šventėje, nes ten vis tik buvo gražios mūsų tradicijos - Dainų šventės - šimtmetis ir tikrai tam buvo skirta daug lėšų komunikacijai. Mūsų resursai ne tokie dideli ar galingi, tačiau tikimės, kad susirinks kiek įmanoma daug žmonių.

Kitas dalykas, manau, kad šiandien žmonėms tai yra aktualu - ta vienybė. Vilties ir tikėjimo norisi.

Man itin įsiminė pernai Lietuvoje apsilankiusio JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) žodžiai: „Jūs parodėte pasauliui, kad kartu susibūrusių žmonių jėgos neįmanoma užgniaužti. [...] Baltijos kelias, ne Berlyno siena, tapo Europos ateities simboliu." JAV prezidentas atkreipė dėmesį, kad būtent Baltijos kelias, o ne Berlyno siena nubrėžė Europos ateitį, todėl aš kartais galvoju, kad mes vis dėlto nepakankamai vertiname tai, kiek esame padarę ir ką nuveikę šiuo laisvės kovos klausimu. Manau, kad jeigu jau didžiųjų valstybių vadovai atkreipia į tai dėmesį, tai mums patiems reikėtų didžiuotis tuo, ką esame padarę ir ką galime dar nuveikti.

O grįžtant prie koncerto, kurį tiesiogiai transliuos LRT, tai yra labai pakili emocija, nepaisant to, kad tai yra ir Juodojo kaspino diena, kai minimas dviejų diktatorių pasirašytas slaptasis Molotovo-Ribentropo paktas, pasmerkęs ištisas tautas. Tačiau Baltijos kelias buvo tas žingsnis, kuris sujungė žmones pasipriešinti okupacijai ir padėjo mums išsikovoti nepriklausomybę. Galbūt reikėtų į tai atkreipti dėmesį - todėl mes ir kviečiame ne tik minėti, bet ir švęsti tą datą. Ir didžiuotis.

- 650 kilometrų laisvės - tokia užfiksuota gyvai rankomis susikibusių žmonių grandinė, nusidriekusi nuo Vilniaus per Rygą iki Talino tą įsimintiną 1989 metų rugpjūčio 23-ąją. O ką laisvė mums reiškia šiandien? Pavyzdžiui, „Lietuvos" jaunimui, kurių daugelis gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje?

- Mes kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu buvome suorganizavę kūrybines dirbtuves, kur buvo klausiama studentų, ką jiems reiškia laisvė, Baltijos kelias. Laisvė jiems, matyt, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, pirmiausia asocijavosi su saugumu. Laisvės sąvoką jie dėliojo taip: saugumas, ramus miegas naktimis, galimybė keliauti, galimybė dirbti bet kur pasaulyje. Ir, žinoma, šalia to - susikibusios vieningos rankos, atgimimas.

- Skelbiama, jog koncerto metu skambės „visų Baltijos šalių muzikos DNR". Tad ką girdėsime, kokia yra ta mūsų muzikos DNR?

- Koncerte skambės visų Baltijos šalių muzika, kur persipins akademinės muzikos, aranžuoti liaudies kūriniai ir elektroninės muzikos žanrai. Bendra šiuolaikinė muzikinė kompozicija apjungs chorus, orkestrus ir atlikėjus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, simbolizuojančius trijų Baltijos sesių vienybę. Kūrinius vienoje scenoje atliks ansamblis „Lietuva", Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, elektroninės muzikos grupė „Happyendless", kamerinis choras „Aidija", valstybinis choras „Latvija", latvių folk-pop grupė „Tautumeitas", estų atlikėja Maarja Nuut ir kiti. Diriguoti šiam unikaliam orkestrui kviečiami žymūs dirigentai: Modestas Pitrėnas, iš Estijos - Erki Pehk, o Latvijos - Martinš Ozolinš. Muzikinės programos vizualizacijas kurs Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunieji kūrėjai.