1 nuotr.Dabar žiniasklaida švenčia vasaros sezoną. Televizijos, gal ne visos, bet LRT pristabdė intensyvų darbą ta prasme, kad rodo, kartoja senesnes laidas. Ir tai mane atpalaidavo nuo atsakomybės, kalbant apie vieną ar kitą laidą, jos vedėjus bei dalyvius, stengtis įsidėmėti pavardes žmonių, kuriuos aptarinėju. Dabar tiesiog nerūpi, kas TOKS tai pasakė ar parodė. Tiesiog rodau pirštu: va, anas, šita...
Taigi, pakalbėkime apie LRT pokalbių laidas. Yra laida, kur laidos vedėja pasisodina tris pašnekovus ir gvildena VIENĄ temą iš įvairių pusių. Todėl jos laidos dalyviai ir dalyvės - vis nauji žmonės. Paprastai jos laidoje dominuoja moterys. Pamėgau tą laidą, laukiu jos, ir gal ne kiekviena laidoje aptariama tema man vienodai rūpi, bet visada lieku patenkinta.
Yra kita pašnekesių laida. Laidos vedėjas - vyras ir trys pašnekovai. Dominuoja vyrai. Viena moteris, matyt, kvotai, kad nesikabinėtų žmonių teisių gynėjos. Šokinėja kaip žiogeliai vasaros pievoje, čirškauja sau apie tai, kas jiems tą minutę įdomu. Bet ar įdomu žiūrovui/klausytojui, ar jam lengva paskui kalbėtojus šokinėti nuo vienos temos prie kitos, nejaučiant tarp jų jokio prasminio ryšio? Tai, atrodo, nedomina nei laidos vedėjo, nei laidos dalyvių. Svarbu, kad jie įdomūs patys sau.
O žiūrovas? Ką gi, demokratija ir laisvė... Aš naudojuos ta laisve, laidos nebesiklausau ir tik kai ką nugirstu atsitiktinai, kai įjungiu televizorių laukdama kokios nors kitos, pamėgtos laidos. Ir vis pašiurpstu... Štai kažkuris pašnekovas, galimai - vyras (tai tokia moderni laida, kad teigti, kas jie lyties atžvilgiu, nedrįstu, iš anksto nesužinojusi, kuo patys laidos dalyviai save laiko) su begaline panieka mestelėjo: „kaimo bernai", pasakodamas apie atvejus, kai, atvažiavę į Vilnių, savo kaimišku architektūros (ne)suvokimu „kaimo bernai" gadina tobulą Vilniaus veidą, prasikerta fasade didžiulius langus... Reikėjo girdėti tą panieką jo balse!
Ir juk ne paaugliai jie, ne dabartinės laisvos nepriklausomos Lietuvos sujauktos mokyklos „ugdytiniai", juk turėjo būti girdėję ir apie pirmosios Lietuvos respublikos valstybės mokslo ir meno, kultūros kūrėjus, ir apie sovietų Lietuvos pokario kaimo bernelius ir mergeles, tapusius iškiliais mokslo ir meno žmonėmis. Turėtų žinoti, jog maždaug 80, o gal ir 90 procentų jų - iš kaimo.
Mulkių gimsta visur, ir mieste, ir kaime, bet kokiu mulkių mulkiu reikia būti, kad išsidrėbus TV ekrane visai Lietuvai demonstruoti savo mulkiškumą?!.
Per tas kelias minutes atsitiktinai nugirsto pokalbio spėjo pasižymėti ir galimai moteris. Ji apreiškė, jog neverta savęs apsunkinti gyvenimo prasmės paieškomis - „reikia gyventi paprasčiau". Užsisvajojau... Kaip tai - gyventi paprasčiau, neklausinėjant savęs, kam gyvenu, kokia prasmė, kokia to, ką darau, vertė, prasmė? Gal gyventi kaip sliekams? Jiems tikrai nerūpi nei kiek jų lyčių, nei kas yra šeima, nei iš kur vienalytei porai „pasigaminti" palikuonį, nei kas yra teisinga, kas neteisinga, kas gera, o kas bloga... Gyvenkim paprasčiau, biologiniai gyvūnai, pasivadinę žmonėmis?
Tiesa, nenoriu būti neteisinga, tad pridursiu, kad spėjau išgirsti, kaip kiti laidos dalyviai atsargiai visgi įstatė pokalbį į prasmingesnę vagą ir priminė klausytojams, kad pasvarstyti apie gyvenimo prasmę dar yra galima ir net skatintina.
Tik ar „paprastumo" propaguotoja juos suprato?
