Varšuvoje protestuojantys ūkininkai susirėmė su policija

Demonstrantai pradėjo rinktis prie Donaldo Tusko biuro trečiadienį 11 val. protestuodami prieš importą iš Ukrainos, jų teigimu, pakertantį jų verslą ir vidaus rinką. Tada jie padegė padangas ir karstą, ant kurio buvo parašyta, kad „ūkininką nužudė žaliasis kursas“, galvoje turint Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos politikos paketą. Kiti ūkininkai degino ES vėliavas.

„Polsat TV“ duomenimis, prieš 11 val. vienas iš demonstrantų mėgino permesti degantį karstą per policijos užtvaras, kilo „muštynės“ su policijos pareigūnais.

Solidarumo sąjungos vadovas Piotras Duda protestuotojams pareiškė, kad ES klimatui neutralų žaliąjį kursą reikia išmesti į šiukšlių dėžę. „Mus vienija vienas bendras reikalavimas. Šalin žaliąjį susitarimą, šalin žaliąją aferą, šalin žaliuosius nuodus, kurie griauna mūsų ekonomiką“, - rėžė jis ir pridūrė, kad kai kurie ūkininkai, į sostinę važiavę traktoriais, buvo sustabdyti miesto pakraštyje. „Tai yra teisinė valstybė pagal Donaldą Tuską“, – sakė P. Duda.

Varšuvos taisyklės neleidžia traktoriams įvažiuoti į miestą, tačiau organizatoriai tikisi, kad šiandienos protestai bus dar didesni nei vasario 27 d. surengtos masinės demonstracijos, kai į Lenkijos sostinę atvyko apie 10 tūkst. ūkininkų. Protestą planuojama tęsti iki penktadienio.

Interviu su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru PRANCKIEČIU.

- Lenkijos ūkininkai, jau seniai protestuojantys dėl to, kad ES atvėrė rinkas Ukrainos grūdams ir taip nulėmė nesąžiningą konkurenciją, todėl blokuojantys ukrainiečiams kelius, blokuoja ir vieną Lietuvos - Lenkijos pasienio punktą. Kaip vertinate tokius veiksmus?

- Jų veiksmus vertinti sudėtinga, nes mes nežinome situacijos iki galo, mes tik žinome, kas dedasi prie Ukrainos sienos. Apie tai rašanti Lenkijos spauda labai negražiai pavadino mūsų kai kuriuos verslininkus, kurie sugeba atlydėti ukrainietiškus grūdus į Lietuvą, perkrauti juos į lietuviškus sunkvežimius ir toliau jau kaip lietuviškus grūdus vežti atgal į Lenkiją. Išsiaiškinę tokią schemą, jie yra labai nepatenkinti, todėl ir grasina sienos blokavimu.

Savo rašte Lietuvos prezidentui, premjerei, susisiekimo ir užsienio reikalų ministrams parašėme, kad ši situacija būtų aptarta visuose lygiuose - kad viskas būtų išspręsta dar iki to, kol siena bus užverta, o ne po to, kai jau prasidės blokada.

Taip pat inicijavome projektą, kad būtų uždrausta įvežti į Lietuvą rusiškus ir baltarusiškus grūdus. Taip grūdų rinka būtų sureguliuota tiek, kiek įmanoma - čia sekame latvių pavyzdžiu, kurie tai padarė. Žinome, kad gali būti ir nesėkminga tokia įstatymo pataisa, bet manau, jog Vyriausybė gali ieškoti būdų, todėl kreipėmės į premjerę, kad inicijuotų tokią diskusiją. Nes kitaip viskas gali taip greitai užvirti, kad tiesiog nepastebėsime, kai siena bus uždaryta. Ir uždaryta bus visiems, visam transportui. Taip ir Lietuvai, ir visoms Baltijos šalims išvažiavimas į Europą būtų paralyžiuotas.

- Lenkijos ūkininkai netgi griebėsi kraštutinių ir labai daug pykčio sulaukusių veiksmų - išpildavo ukrainietiškus grūdus iš vilkikų, traukinių vagonų. Ar lenkai pernelyg daug sau leidžia ir yra itin nejautrūs kariaujantiems ukrainiečiams, ar vis tik principingai gina savo interesus? Kiek toli taip ginant galima nueiti?

- Visą laiką yra priemonių. Pradžioje galima kalbėtis, bet, matyt, nebuvo susikalbėta iki galo. Mes pasiūlėme lenkų ūkininkų atstovų vadovams, taip pat Ukrainos ūkininkų atstovams susitikti Lietuvoje, bet dar tik pati iniciatyvos pradžia, tad dar nelabai yra ką komentuoti.

Eisime tuo keliu, kad reikėtų pirmiausia diskutuoti apie visas tas problemas, o ne iš karto šturmu jas dar labiau gilinti. Tikslas yra vienas, kad Ukrainos grūdai nekenktų Lenkijos rinkai, tuo pačiu ir Baltijos šalių rinkai. Nors mums gal daugiau kenkia rusiški, baltarusiški grūdai, nes ukrainietiški mažiau pas mus atkeliauja, tačiau jei iš tiesų jie grįžta atgal į Lenkiją, natūralu, kad lenkai yra įsižeidę ir supykę.

Bet tai yra ne Lietuvos valstybės veiksmai, tai yra atskirų verslininkų, na taip, gal ir galima juos vadinti spekuliantais, veiksmai. Pavienių asmenų noras uždirbti gali sugadinti santykius tarp valstybių. O tau jau yra didžiulė problema.

- Kaip mūsų visuomeninis transliuotojas nušviečia visus tuos reikalus? Ar žmonėms, kurie piktinasi lenkų veiksmais, aišku, ko jie siekia, ką darome mes?

- Kol kas nelabai nušviečiama. Mes, politikai, visa tai, kas vyksta, žinome iš vidaus, šiek tiek daugiau žinome. Bet jokių čia paslapčių nėra - žmonės stengiasi apsaugoti savo verslus, savo rinką. O dabar, kaip matome, jau įsijungė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tai yra, šie veiksmai jau pasidarė aukščiausio lygio politiniai dalykai. Manau, kad taip ir reikėtų tęsti- politiniame lygmenyje išspręsti ekonomines problemas. Nes šiuo atveju ekonomika ir politika truputį prasilenkia siekiant savo tikslų.

- Negaliu nepaklausti ir to, apie ką kalba paprasti žmonės, mūsų ūkininkai. Lenkų žemės ūkio produkcija - obuoliai, daržovės, pieno produktai, mėsa - tiesiog užvertusi mūsų rinką. Tai muša produktų kainas ir kenkia Lietuvos ūkininkams. Mąstant ta pačia blokavimo logika gal ir mes galime lenkų produktus kaip nors riboti.

- Na, pirmiausia, abi šalys yra Europos Sąjungoje, kur galioja laisvas prekių judėjimas. Kita vertus, jeigu jau lenkiškos prekės pasidaro pigesnės, tai turbūt tiems, kurie valgo, yra labai gerai, o tiems, kurie augina, išties nėra gerai. Bet, kita vertus, visada turėtume galvoti, kokios yra sąlygos, kad lenkai gali pardavinėti pigiau. Turėtume atsakyti į klausimą, ar tai yra kokios nors paslėptos subsidijos, ar dar kas nors tokio. Bet jei tik tiek, kad jie sugeba užauginti daug pigiau, tai tokios ir pasekmės.

Aš džiaugiuosi, kad lietuviai visada labai noriai renkasi lietuviškas prekes, nors, žinoma, dažnai balsuoja ir piniginė. Kai ji tuštoka, patriotiškumas lieka antram plane.

Bet tokiu atveju reikėtų dar pagalvoti ir apie kitką. Pavyzdžiui, jūs paminėjote obuolius. Lenkijos klimato sąlygos yra daug palankesnės obelų ligoms, ir jų vaisiai turi būti daug daugiau kartų nupurkšti negu mūsiškai. Tai yra argumentas, kurį galima sakyti žmonėms, svarstantiems - rinktis lietuvišką ar pigesnį lenkišką obuolį. Nes sveikatingumo, arba produkto švaros požiūriu mūsų obuoliai yra kokybiškesni. Tai žinodami ir turėtume rinktis, ką perkame.

Be to, visiems palinkėčiau kontroliuoti save, ką ir kiek valgome. Daugeliui didelė problema - antsvoris. Kovojame su antsvoriu, tačiau valgyti norime pigiai ir daug.

V.Pranckietį prieš kelio blokados pradžią kalbino Irena BABKAUSKIENĖ