Vilius KAVALIAUSKAS: Narsa. Kaip devalvuojam savo vertybes

Gal tai nėra korektiška, bet po ankstesnių savo laiškų gaudavau iš prezidento kanceliarijos gavimo patvirtinimą, tačiau kaskart suprasdavau, kad laiško niekas taip ir neperskaitė.

Pagaliau, šis tekstas ne apie prezidento, o apie Valstybės apdovanojimų tarybos darbą. Būtent ji svarsto pristatytųjų kandidatūras ir rekomenduoja prezidentui kam ir kokį ordiną skirti.

Liepos 3 d. dekretas prasideda nuo skyrimo tą dieną aukščiausio apdovanojimo - Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus.

Neminėsiu apdovanotojo vardo, nes jį pažįstu, jis - puikus darbuotojas, ilgametis savo profesijos autoritetas ir ne jis to ordino prašė.

Man (o gal ir jums - klausant TV) minčių sukėlė Apdovanojimų tarybos suformuluoti darbai: „už policininko profesijos propagavimą, profesinių tradicijų ir policijos istorinės atminties puoselėjimą, jaunimo patriotinį ugdymą".

Mes turim Vytauto Didžiojo ordiną, turim LDK Gedimino ordiną, turim net ordiną „Už nuopelnus Lietuvai" nacionalinio saugumo srityje (su kalavijais), - visi jie tinka mano gerbiamam policininkui. Bet ką bendro su darbais tarnyboje turi ženklas, kurio reverse iškalti žodžiai „Už narsumą"?

Nereikalauju, kad tarybos nariai būtų apsišvietę ar žinotų istoriją. 1919-1923 metų Laisvės kovose Vyties (Vyčio) Kryžiumi apdovanoti 1788 Tėvynės gynėjai, tačiau NĖ VIENAS negavo tokio aukšto (šiandien Komandoro kryžius lygus to meto Vyčio Kryžiaus ordino 3-ajam laipsniui). Net „Lituanikos" narsuoliai apdovanoti 5-uoju laipsniu.

Gyvybes beviltiškoje kovoje aukoję partizanai šiandien vertinami lygiai su laiku ateinančiais į darbą pareigūnais. Po žūties Komandoro kryžiais (tokiais pat kaip šįkart Prezidentūroje įteiktas) dabar apdovanoti ir du mano rezistencijos autoritetai - didžiausios šalyje Tauro partizanų apygardos vadas ir Adolfo Ramanausko pirmasis pavaduotojas Viktoras Vitkauskas-Saidokas ir Pietų Lietuvos srities vadas, Jono Žemaičio pavaduotojas Sergijus Staniškis-Viltis.

1953-ais apsuptame bunkeryje prieš nusišaudamas Staniškis pjaustė batus - kad neatitektų okupantams. Vitkausko rūpestis buvo užtikrinti Juozo Lukšos ryšį su Vakarais. Ir Vitkauskas, ir Lukša žuvo 1951-aisiais - mano gimimo metais.

Kas su mumis atsitiko? Pasikeitė žmonės - nuo prigimties tapo narsesni? Ne, tiesiog devalvuojam savo vertybes.

Reikėjo suklusti jau tada, kai mūsų kaimynai „Lačplėsio" ordiną paskelbė teiksią tik už Tėvynės - Latvijos gynimą ir nerado nė vieno verto.

Nieko ligi šiol neapdovanojo ir estai atstatytu Laisvės Kryžiumi, ir lenkai - atnaujintu „Virtuti Militari". Vietoje to estai Taline pastatė stiklinį Laisvės Kryžių - ištikimybės Tėvynei simbolį.

Naujoje Lietuvoje tik du žmonės patys atsisakė vadovybės siūlomo Vyčio Kryžiaus ordino: pirmasis KA ministras Audrius Butkevičius ir Kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis.

Generolas Kronkaitis lakoniškai parašė: „Nesu padaręs nieko, už ką mane apdovanotų narsumo ordinu".

Gerbiu generolą.