Violeta Podolskaitė: Virš Vilniaus vis dar pakabintas kirvis

- Dėl 250 tūkst. eurų kainuosiančios Vilniaus Kalėdų eglės, kurią ketinama įžiebti lapkričio 26-ąją ir kuri bus triskart brangesnė nei pernai, visuomenės nuomonė išsiskyrė. Vieniems atrodo, kad geriau būtų buvę tuos pinigus paaukoti Ukrainai ar pataupyti saviems, kitiems gi norėjosi blizgesio ir galimybės vėl patekti į gražiausių pasaulio eglių topus. Ką manote jūs?

- Visur reikia pusiausvyros ir kūrybingumo. Aš ir savo vaikams, ir jaunimui teatre visada sakau: kai nėra pinigų, turi įsijungti kūrybiškumas. Ir tai kartais būna labiau vertinama, be to, ir širdžiai mieliau bei šilčiau. Kai kalbame apie tokią įspūdingą sumą, manau, tikrai nereikėjo tiek daug pinigų mėtyti.

Juolab kad abejoju, ar tie karkasai eglei tikrai reikalauja tiek daug investicijų, nes jie gi nesikeičia, o keičiasi tik puošyba. Aš už tai, kad viskas būtų daroma proto ribose. O pasipuikavimo apskritai neturėtų būti - man šitos varžybos, kai pradedama kalbėti, kieno eglė gražesnė, visai nepriimtinos.

- Dauguma vilniečių turi begalę nusiskundimų dėl Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo liberalų komandos valdomos savivaldybės veiksmų. Dėl kokių miesto valdžios sprendimų jūs, kaip tarybos narė, jaučiatės nejaukiai, dėl ko jums labiausiai skauda?

- Valdžiai, kokia ji bebūtų, visada turime priekaištų. Aš, ir kaip tarybos narė, ir kaip vilnietė, skaudžiausiai išgyvenu dėl to, kaip elgiamasi su miesto žaliaisiais plotais. Jie tiesiog naikinami. Ir kai man pasako, kad yra tokie teisės aktai ir jie pastaruoju metu vis labiau kinta į tą pusę, kuri kenkia mūsų žaliosioms erdvėms, neapsaugo žaliosios gamtos, man labai skaudu.

Jeigu anksčiau Europa taip pat beatodairiškai kirto medžius, dabar jau daroma atvirkščiai - vykdomi projektai, kurie padėtų atkurti žaliąją gamtą: sodinami medžiai, kai kur net brandūs medžiai atsodinami, nors tai, aišku, daug kainuoja. O mes? Iškirtome liepas Lukiškių aikštėje, nes kažkokiai dizainerei pasirodė, kad truputį kreivokai liepa auga, ir kitos nesudaro ištisos linijos. Į tokius dalykus žiūriu kaip į nusikaltimo faktus. Tai, aišku, nėra vien šios Vilniaus valdžios veiklos rezultatas, ir kitoms nerūpėjo žalieji plotai.

Mes galime kokias norime vyteles sodinti, jie medžių neatstos. Baisu, kad šiandien spekuliuojama ta tema - dabartinė valdžia sako, kad sodina žaliuosius plotus, kad padarys miestą žalią. Aišku, gražu ir tie krūmeliai pasodinti, bet nėra ką jų lyginti su brandžiu medžiu, kuris užaugęs, sveikas. Ir jei tu jį nukerti, jis neataugs nei per 10, nei per 20 metų. Va šitas beatodairiškas brandžių medžių kapojimas man kelia didžiausią skausmą.

Ir pagal naujus įstatymus, dėl kurių akmenėlį galiu mesti į Aplinkos ministeriją, kuri dvigubai sumažino reikalavimus dėl žaliųjų erdvių plotų, mes lengva ranka galime naikinti žalumą.

Skaudu, kad virš Vilniaus kirvis pakabintas ir per dabartinės Vilniaus savivaldybės tarybos kadenciją. Jis vis dar kabo virš Šeškinės ozo, tokios unikalios vietos. Pasaulis, turėdamas tokį gamtos paminklą - ledynmečio reljefo reliktą - eitų iš proto, o mes čia ketiname tiesti kelius, vadinasi, sunaikinti tokį gamtos paminklą. Ir kai architektas apie šalia ozo esantį termokarstinės kilmės ežeriuką pasako, kad tai yra balutė, negali būti nieko skaudžiau dėl tokio požiūrio.

Didelės klaidos padarytos tvirtinant Vilniaus bendrąjį planą, ir pati prisiimu atsakomybę, nes balsavau už jį. Nesu šios srities specialistė, bet tikiu žmonėmis, kurie pristato projektą. Ir kai pasako: ne, ten mes tikrai nieko nejudinsim, viskas išliks, žaliosios erdvės bus apsaugotos, tu tiki. O paskui po metų supranti, kad tai buvo apgaulė, nes pamatai, kaip viskas su tuo bendruoju planu vyksta - ten, kur buvo želdynų zona, atsirado intensyvaus statymo zona. Gal tas mano balsas iš esmės nieko nebūtų pakeitęs, bet dabar nebalsuočiau už tai.

Kviečiu peržiūrėti Vilniaus bendrąjį planą, nes jį reikia taisyti. Reikia sustabdyti tą beatodairišką medžių kirtimą. Nes ir Pašilaičiuose puikus parkelis turi būti išnaikintas, jau girdžiu, kad ir Baltupiuose reikia ne vieną dešimtį medžių iškirsti, ir Pilaitėje tas pats vyksta - visam Vilniaus mieste kertami medžiai.

Ir dar. Be skrupulų pažeidžiamas viešasis interesas - neatsižvelgiama į žmonių nuomonę, net neklausiama jos. Žmonės apie pokyčius sužino iš žiniasklaidos, kai viskas jau padaryta. Tad trūksta pagarbos ne tik priimant sprendimus, bet bendraujant su žmonėmis.