Vytautas Budnikas: Žmogaus teisės šiandien išnaudojamos visuomenei valdyti

- Gruodžio 10-ąją minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Kaip apibūdintumėte žmogaus teises Lietuvoje?

- Ši diena ir pats principas, kad žmogaus teises reikia garsinti, dėl jų kovoti, yra sveikintinas dalykas. Tik bėda ta, kad painiava pačiose teisėse jau pasidarė. Žmogaus teisės dabar išnaudojamos grynai visuomenės valdymo tikslais, įvairiais ideologiniais pagrindais. Nes, jeigu mes pažiūrėtume į prigimtines teises - žmogaus teisę į gyvybę, į laisvę, į žodžio, įsitikinimų laisvę, dar išskirtume žmogaus teisę į mokslą, į švietimą, į deramą sveikatos apsaugą, pamatytumėme, kad šios teisės jau paliktos kažkur nuošaly.

Jos jau tampa antrinėmis, o į priekį keliamos kitokios teisės, pavyzdžiui, teisė į eutanaziją, asmens teisė į kūną, tai yra, tokios teisės, kurių Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, nėra.

Matome, kokios dabar vyksta kovos visuomenėje, kai stumiama tos pačios lyties asmenų santuokos teisė, paneigiama ir tėvų teisė auklėti vaikus. Žodžiu, dabar keliamos žmogaus teisės labai smarkiai skiriasi nuo tų, kurios mums buvo pagrindinės ir dėl kurių buvo sutarta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Šis susitarimas, pasirašant deklaraciją, nėra panaikintas. Tačiau dabar mėginama praplėsti turinį, viską aiškinti naujais teisės aktais, priimtais be visuotinio sutarimo - tiesiog taip nusprendžiama ir tos teisės stumiamos į priekį.

- Ką pasakytumėte apie teisę į informaciją. Ar priekaištai, jog LRT atspindi tik valdančiųjų poziciją pagrįsti?

- Pažiūrėkime, kiek nacionalinio transliuotojo eteryje mes pamatysime laidų apie opozicinius, patriotinius judėjimus, apie tuos, kurie kovoja už valstybės savarankiškumą, kurie norėtų pagarsinti tautos didvyrius, partizaninio judėjimo dalyvius. Kiek tokių laidų? Mes matome tik tai, kas tinka dabar esantiems valdžioje, ir tai, kas atitinka iš Europos Sąjungos ateinantį naratyvą.

Nors LRT deklaruoja, kad jų misija yra atspindėti visos visuomenės interesus, nors ir LRT įstatyme numatyta, kad eteryje neįsivyrautų viena nuomonė, realybėje nieko panašaus nėra. Teisinių saugiklių pakankamai daug padaryta, bet jie nieko nereiškia, nes paprasčiausiai nevykdomi. Kadangi valdžia sprendžia, kas jiems patinka, o kas ne, tai vienus įstatymus galima vykdyti, o kitų galima ir nevykdyti.

Tas pasakytina ir apie LRT - nepaisant įstatymo numatytų normų, kad būtų lygiateisiškumo principas, kad eteryje neįsivyrautų viena nuomonė, kad žodžio, minties laisvė nebūtų draudžiama, matome visai priešingą vaizdą. Žinoma, LRT nieko negali uždrausti, bet ji paprasčiausiai gali neįsileisti į eterį kitos nuomonės, gali nerengti laidų. Ir mes matysime, kad nėra žodžio laisvės, nors LRT išlaikoma visų mūsų pinigais.

- Vadinasi, mūsų teisės yra vis labiau varžomos, ar net naikinamos?

- Viena vertus, reikia pripažinti, kad tai, kas buvo Lietuvos okupacijos laikotarpiu, kai mes tikrai neturėjome teisių, bent jau žodžio laisvės nebuvo, dabar ji, nors ir alternatyvi, bet vis tiek yra - laisva spauda ar internetinė žiniasklaida nėra uždrausta. Kitas dalykas, kad sudaroma visokių kliūčių. Skatinamos ar finansiškai išlaikomos vienos žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, Laisvės TV, o kitos, dažniausiai patriotinės krypties portalai, laikraščiai, marinami badu.

Turime daug sisteminių žmogaus teisių organizacijų, ir tik keletą, kurios nepriklauso tokioms. Sisteminėmis vadinu tas, kurios yra maitinamos iš biudžeto ar šeriamos iš įvairių tarptautinių fondų. Jos užsiima grynai projektiniais dalykais ir tam tikra prasme tikrai negina žmogaus teisių, nes jos tarnauja tik vienos kurios nors grupės naudai, tarkime, LGBT ar kitokių mažumų kažkokioms teisėms.

Visos visuomenės labui šitos organizacijos nieko nedaro ir rūpinasi tik siaurais interesais. Matome, kad tokie metodai, kaip, pavyzdžiui, šiandien yra susidorojama su mokytoja Astra Astrauskaite, kuri dėl savo pažiūrų yra persekiojama, ujama iš darbo, yra tokie patys, kaip ir sovietmečiu.