Moterų futbolas kyla Europoje. O pas mus?

Akivaizdu, kad moterų futbolas populiarėja, nors iki vyrų kol kas toli tiek populiarumo, tiek pinigų atžvilgiu. Praėjusį Europos čempionatą ir moterų futbolo perspektyvas mūsų šalyje aptarėme su Lietuvos rinktinės ir Šiaulių „Gintros" vartininke Greta Lukjančuke.

„Manau, šis turnyras buvo vienas iš įspūdingiausių, lyginant su ankstesniais. Ir žiūrovų buvo daug, ir intrigos netrūko. Buvo daug pratęsimų, baudinių serijų. Manau, jų tiek nebuvo nė viename ankstesniame moterų čempionate. Nuo 2022 m. Europos čempionato pakilo ir žaidimo lygis. Treji metai yra nemažas laiko tarpas, į moterų futbolą daug investuojama ir pažanga matosi", - sakė G.Lukjančukė.

Čempionato rungtynes Šveicarijos stadionuose iš viso stebėjo 657,3 tūkst. futbolo gerbėjų. Vidutinis rungtynių lankomumas pirmą kartą Europos moterų čempionatų istorijoje perkopė 20 tūkst. ribą. Jei stadionuose futbolą žiūrėjo dešimtys tūkstančių, tai prie televizorių - dešimtys milijonų. BBC paskelbė, kad Didžiojoje Britanijoje finalą matė 16,2 mln. žmonių. Tai buvo žiūrimiausia šių metų transliacija. Žiūrimiausia apskritai, o ne tik sporte.

G.Lukjančukė teisi, kad dar niekada nebuvo tiek pratęsimų ir 11 metrų baudinių serijų. Pratęsimų prireikė penkeriose, o baudinių serijoje - trejose iš septynerių atkrintamųjų varžybų rungtynių. Kaip jau skelbėme, finale anglės po 11 metrų baudinių palaužė pasaulio čempiones ispanes. Bronza tenkinosi į pusfinalį patekusios Italijos ir Vokietijos rinktinės.

Beje, G.Lukjančukė neprognozavo aukso anglėms. „Negalvojau, kad jos apgins titulą, nes ispanės buvo labai geros formos", - pripažino Lietuvos rinktinės vartininkė.

- Prieš turnyrą favoritėmis laikėte ispanes?, - paklausėme G.LUKJANČUKĖS.

- Neturėjau vienų favoričių. Man patiko beveik visos komandos, kurios žaidė čempionate. Gerai žaidė ir puikų įspūdį paliko Šveicarijos rinktinė. Tikrai nesitikėjau, kad iki pusfinalio nueis vokietės, bet jos parodė labai tvirtą charakterį, patvirtino, kad patirtis duoda savo. Charakterį parodė ir anglės. Kad ir ketvirtfinalio rungtynėse su švedėmis, kai atsilikinėjo 0:2, bet pasiekė pratęsimą ir laimėjo rungtynes. Nerealu.

- Jei komanda laimi titulą po 11 metrų baudinių serijos, pergalė kartais šiek tiek nuvertinama, sakoma, kad jai tiesiog pasisekė. Anglės ir ketvirtfinalį, ir finalą laimėjo po baudinių serijų. Jos nusipelnė titulo?

- Žinoma, nusipelnė. Negalima komandos nuvertinti dėl to, kad laimėjo po baudinių serijos. Finale ispanės ilgiau laikė kamuolį, bet anglės turėjo kitokią taktiką, buvo stipresnės trečiajame aikštės trečdalyje. Manau, jos laimėjo pelnytai, nors ir po baudinių.

- Kokios yra Anglijos rinktinės stiprybės?

- Joje negalima išskirti vienos futbolininkės, visos 11 žaidėjų buvo išskirtinės. Visos mušė įvarčius, nebuvo taip, kad labai rezultatyviai žaistų kažkuri viena. Ir vartininkė Hana Hempton (Hannah Hampton) puikiai atliko savo darbą, ji ir finale serijoje atrėmė du baudinius. Tai yra įspūdinga. Be abejo, negalima užmiršti trenerės Sarinos Vigman (Sarina Wiegman - trenerė, 2017 m. laimėjusi Europos čempionatą su Nyderlandų, o 2022 m. ir šiemet - su Anglijos rinktine, - aut. past). Treneriai yra patys svarbiausi asmenys, be jų komanda apskritai negalėtų žaisti.

- Naudingiausia čempionato žaidėja šįkart išrinkta ne kažkuri čempionių atstovė, o ispanė Aitana Bonmati, pastaruosius dvejus metus pripažinta geriausia pasaulio futbolininke. Pritariate, kad ji buvo geriausia žaidėja, o gal čia jau tiesiog įprotis - visus individualius prizus skirti A.Bonmati?

- Aš nepritarčiau ir geriausios turnyro žaidėjos būčiau ieškojusi tarp anglių. Taip, A.Bonmati yra nuostabi futbolininkė, bet gal buvo ir vertesnių. Kalbant apie tai, kurios žaidėjos paliko didžiausią įspūdį asmeniškai man, tai aš visgi atidžiau stebiu vartininkių žaidimą. Man labai patiko Anglijos rinktinės vartininkė, įspūdingai žaidė ir vokietė Ana Katrina Berger (Ann-Katrin Berger).

- Po čempionato paaiškėjo, kad anglė Liusi Bronze (Lucy Bronze) visą turnyrą žaidė su skilusiu blauzdikauliu. Kaip manote, gal ji galėtų būti pavyzdys daug daugiau uždirbantiems sportininkams vyrams, pavyzdžiui, Lietuvos krepšininkams?

- Į šį klausimą galima žiūrėti dvejopai. Kad ir koks svarbus tau būtų futbolas, sveikata vis tiek yra pirmoje vietoje. Gal L.Bronz atveju jai tai buvo vienas paskutinių turnyrų ir ji norėjo atiduoti viską, ką galėjo. Nors negaliu pasakyti, gal ji žais dar daug metų. Sunku spręsti, kodėl ji taip aukojosi. Gal neverta lyginti, vyras tai ar moteris, gal kita futbolininkė su tokia trauma nebūtų žaidusi. Priklauso nuo asmenybės, vyrai irgi žaidžia su įvairiomis traumomis, lūžusiais pirštais, tik ne visi apie tai sužino.

- Per šį čempionatą išgirdau su sportu nesusijusio žmogaus nuomonę, kad moterų futbolas dabar jau gražesnis už vyrų. Nes vyrų futbolas darosi vis kietesnis, paremtas fizinėmis savybėmis. Kaip manote jūs, ar jums moterų futbolas yra gražesnis?

- Aš nelyginu, nes futbolas man yra tiesiog futbolas, nesvarbu, vyrų ar moterų. Aišku, moterų futbole greičiai yra mažesni, bet aš tiesiog žiūriu žaidimą, man gražus tiek vyrų, tiek moterų futbolas. Pati futbolą žaidžiu daug metų, todėl nedarau tokios takoskyros. Tačiau džiaugiuosi, kad žmonės taip kalba, kad moterų futbolas pradeda patikti ir jį gražu žiūrėti. Jis ir anksčiau buvo gražus.

- Ar moterims futbole apskritai verta lygiuotis į vyrus, eiti tuo fizinės jėgos keliu, ar geriau išlaikyti savitumą?

- Manau, kiekviena komanda į tai žiūri skirtingai. Skandinavijos moterų komandos, pavyzdžiui, Islandijos, žaidžia labai fizišką futbolą. Tiesiog toks futbolas buvo mažiau matomas, nes geriau matėsi Anglijos, Ispanijos rinktinės, kitos techniškesnės komandos. Fiziškumo tikrai daug yra ir moterų futbole.

- Jei vertintume ne tik čempionato rezultatus ir nacionalines rinktines, bet ir klubus, populiarumą, kurias valstybes, be Anglijos, galima vadinti moterų futbolo flagmanėmis?

- Visų pirma, Ispaniją. Daug pokyčių vyksta Italijoje. Moterų futbolas jau seniai labai populiarus Vokietijoje, Skandinavijoje. Anglijoje moterų futbolas labai išpopuliarėjo po 2022 m. Europos čempionato, kai anglės jį laimėjo, ten buvo didelis „wow". O kitose šalyse jis jau seniai populiarus. Kad ir toje pačioje Ispanijoje, kur „Barcelona" yra susižėrusi labai daug europinių titulų. Man teko atostogauti Prancūzijoje ir Paryžiuje kabojo didžiausi moterų rinktinės žaidėjų plakatai, visi jas palaikė. Labai smagu tai matyti.

- O kaip Lietuvoje? Ar per trejus metus, praėjusius nuo ankstesnio Europos čempionato, pastebėjote kažkokį pokytį, didesnį susidomėjimą moterų futbolu?

- Sakyčiau, taip. Futbolo bendruomenės žmonės pradėjo labiau domėtis moterų futbolu, nes atsirado didesnė konkurencija klubiniame lygmenyje, visiems įdomu, kad galėtų pakonkuruoti su „Gintra". Ir Lietuvos rinktinė turėjo gerą galimybę patekti į kitą Tautų lygos etapą, mums tiesiog nepavyko vienerios rungtynės. Susidomėjimas tikrai didėja, paskutinėse moterų rinktinės rungtynėse su Juodkalnija Druskininkuose tribūnos buvo beveik pilnos.

- Ko reikėtų, kad susidomėjimas dar padidėtų? Aukštesnio žaidimo lygio, daugiau viešinimo ir reklamos? O gal tiesiog reikėtų atsikratyti stereotipų?

- Žinoma, atsikratymas stereotipais padėtų, bet manau, kad čia jau esame daug pažengę. Jau nėra taip, kad pasakai, jog žaidi futbolą, ir žmonės labai stebisi. Manau, reikėtų daugiau investuoti į reklamą, kad daugiau žmonių pamatytų, jog mergaitės gali žaisti futbolą. Nors, bent jau didžiuosiuose miestuose, tėvai ir šiaip noriai atveda mergaites į trenituotes.

- Moterims sunkiau patekti į pasaulio ar Europos čempionatus, nes vyrų turnyruose žaidžia daugiau rinktinių. Pavyzdžiui, Europos čempionate skaičiai yra 16 ir 24. Ar tikitės, kad apčiuopiamoje ateityje, kad ir per porą dešimtmečių, į didžiuosius turnyrus pateks Lietuvos moterų rinktinė?

- Manau, viskas yra įmanoma. Auga naujos žaidėjų kartos, galinčios tai pasiekti. Tiesiog reikia daugiau investuoti į moterų futbolą, trenerius. Reikia turėti didelių tikslų, svajonių, kaip ir visada gyvenime.

Istorija

Moterų futbolo Europos čempionatai vyksta nuo 1984 m. Pirmąjį čempionatą laimėjo Švedija. Net 8 kartus auksą iškovojo Vokietija (1989, 1991, 1995, 1997, 2001, 2005, 2009 ir 2013 m.), po 2 kartus - Norvegija (1987 ir 1993 m.) ir Anglija (2022 ir 2025 m.), po 1 kartą - Švedija ir Nyderlandai (2017 m.).