1 nuotr.„Po to, kai nepavyko finišuoti Vilniuje organizuotame bėgime, atsirado tam tikra baimė, bet privalau pasitikėti savo sportine forma", - sakė ilgų nuotolių bėgikas Aleksandras Sorokinas, išvykęs į Taipėjuje (Taivanas) gruodžio 1-2 dieną vyksiantį pasaulio 24 valandų bėgimo čempionatą.
Tik grįžęs iš treniruočių stovyklos Kenijoje bėgikas džiaugėsi, kad pasisekė įgyvendinti trenerio sudėliotą planą - pavyko netgi pagerinti asmeninį rekordą.
„Per savaitę dar niekada nebuvau tiek nubėgęs - 396 kilometrus. Kūnas puikiai sureagavo į krūvį. Su treneriu Sebastianu Bialobžeskiu sutarėme, jei norime gerinti rezultatus varžybose, privalome tai daryti ir treniruočių procese. Matysime, ar tai pasiteisins", - šypsojosi bėgikas.
Jis pripažino suprantantis, kad Lietuvos bėgimo bendruomenė tikisi pergalės pasaulio pirmenybėse.
„Paskutinį kartą pasaulio čempionatas vyko 2019-asiais, todėl visi yra alkani, tikiu, gerai pasirengę, - sakė A. Sorokinas. - Tiesą pasakius, tikiu, kad kažkas „iššaus" - sėdžiu ant adatų. Bet ir mano paties fizinė forma zvimbia. Planai? Treneris sako, kad reikia žaisti taktiškai, nereikia nutrūktgalviškai siekti pasaulio rekordo. Bet aš vis dar tikiu, kad galiu per parą įveikti 200 mylių. Viskas gali priklausyti ir nuo oro sąlygų".
Lietuvis, nuvykęs į Taipėjų, aštuonias dienas gyvens studentų bendrabutyje, vėliau persikels „varžybų dalyvių" viešbutį. „Tikiuosi, visą tą laiką nesėdėsiu ir neapsikrausiu mintimis apie būsimą rezultatą. Nesinorėtų „perdegti", - pabrėžė bėgikas.
Pasak jo, trokštamiausias rezultatas, žinoma, yra naujas pasaulio rekordas.
„Bet čia pasaulio čempionatas, todėl negalima galvoti, kad viskas bus paprasta. Mintys sukasi įvairios. Juk anksčiau net negalėjau pagalvoti, kad nebaigsiu varžybų. Dabar jau žinau, ką tai reiškia, - kalbėjo A. Sorokinas. - Mačiau varžybų trasos planą. Man svarbu, kad nebūtų daug įkalnių ir nuokalnių, dalyviai nesigrūstų".
Beveik 80 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Instagram" turintis bėgikas prisipažino visada jaučiantis didelę atsakomybę prieš savo gerbėjus. „Smagu, kad žmonės domisi, smagu netgi ta atsakomybė ant pečių - tai stumia mane į priekį. Visi stebi! Tai kaip aš galiu sustoti, kaip galiu sau leisti blogą rezultatą, kai visi serga už mane? Jaučiu palaikymą. Džiaugiuosi turėdamas ištikimus gerbėjus".
Dar vienas eksperimentas pasirengime varžybose - atsisveikinimas su kompiuteriniais žaidimais, kuriems anksčiau buvo skiriama nemažai laiko. „Viskas, - nusijuokė A. Sorokinas. - Konsolės pultelis jau apdulkėjo. Tokia yra mano taktika. Kompiuteriniai žaidimai neretai reikalauja daug emocinės energijos. Nusprendžiau tą energiją pataupyti varžyboms... Nežaidžiau prieš stovyklą Kenijoje, nežaidžiau grįžęs į Lietuvą. Pažiūrėsime, kaip mano emocijos susprogs pasaulio čempionate".
Sulaukęs klausimo, kokius žaidimus žaisdavo, A. Sorokinas nusijuokė: „Nišiniai, bet visame pasaulyje populiarūs žaidimai".
Nemažai emocijų bėgikas paleisdavo su „Bloodborne", „Elder Ring" bei „Dark Souls" serijos žaidimais.
