Ilgai laukta „Ūlos“ pergalė rankinio mieste

Panašu, subrendo, nes šiemet „Ūla" grįžo į Lietuvos rankinio lygą (LRL) ir praėjusį savaitgalį pagaliau džiaugėsi pirmąja pergale. Komandos treneris Irmantas Markiavičius sako, kad, jei pavyks išlaikyti komandos branduolį, kažkada vėl bus galima pasvajoti apie medalius, bet kol kas svarbiausia išlikti konkurencingais LRL kovose ir užsigrūdinti.

Geriausi „Ūlos" laikai buvo XX amžiaus paskutinis dešimtmetis ir šio amžiaus pirmasis dešimtmetis. 1995 ir 2004 m. varėniškiai tapo Lietuvos vicečempionais, 2002 ir 2005 m. pelnė bronzą. Paskutinis, bent kol kas, driokstelėjimas buvo 2014 m., kai „Ūla" iškovojo Lietuvos taurę ir Supertaurę.

2018 m. Varėnos neliko LRL žemėlapyje, „Ūla" savo noru pasitraukė į I lygą. „Nusprendėme pažaisti žemesnėje lygoje, kad jaunieji žaidėjai įgytų daugiau patirties. Kai dalyvauji aukščiausioje lygoje ir 90 proc. rungtynių pralaimi, peršasi išvada, kad reikėtų pažaisti kitame lygyje ir pažiūrėti, kaip ten viskas bus. Didžioji dalis mūsų rankininkų yra 11-okai, 12-okai. Brandinsime jaunimą aukščiausiai lygai", - 2018-aisiais pasitraukimo priežastis „Vakaro žinioms" aiškino tuometinis „Ūlos" vadovas Rolandas Markinas.

Tuomet jis tikėjosi, kad sugrįžti į LRL pavyks galbūt jau po metų, bet prireikė šešerių. Kodėl taip ilgai? - paklausėme „Ūlos" trenerio I.Markiavičiaus. „Ir anksčiau, ir dabar viskas paremta jaunimu. Vyresnių žaidėjų buvo nedaug. Nemažai rankininkų išvažiavo į kitus klubus. Dabar dalis žaidėjų grįžo - Deivas Eidukonis, Ignas Savičius, Tomas Valentukevičius, Laurynas Petrušis. O jaunimas jau ne vienerius metus žaidė I lygoje, branduolys porą metų buvo tas pats. Taigi nusprendėme pabandyti grįžti į aukščiausią divizioną", - atsakė rankinio specialistas.

Pastaruosius porą sezonų varėniškiai tapo I lygos čempionais. „Judėjome į priekį. Jaunimo mes visada turime, jo rezultatai buvo pakankamai neblogi, bet apsiribojome I lyga. Žaidėjai suaugdavo, baigdavo 12 klasių, išvažiuodavo į kitus miestus, žaisdavo kituose klubuose, dėl to ir negrįždavome į aukščiausią lygą", - pasakojo I.Markiavičius.

Po devynių turų „Ūlos" sąskaitoje buvo vos 1 taškas. Tiesa, tas taškas parodė, kad varėniškiai nebus „patrankų mėsa" - jie namie lygiosiomis 38:38 sužaidė su viena iš LRL lyderių Alytaus „Varsa". Pirmosios pergalės teko laukti iki dešimtojo turo. Praėjusį savaitgalį dzūkai savo aikštelėje 32:28 įveikė taip pat po ilgos pertraukos į LRL sugrįžusias Pasvalio „Pieno žvaigždes".

„Visų pirma, smagu, kad į Varėną atvažiuoja Klaipėdos „Dragūnas", Vilniaus „Šviesa" ir kiti stiprūs klubai. Nesame nusivylę savo žaidimu. Žinome, kur ėjome. Čia kitokie greičiai, kitokia jėga, žaidėjams reikia prie to priprasti, subręsti. Laimėti visada malonu, o pralaimėti - nelabai, bet dėl žaidimo ir kovingumo neturime sau daug pretenzijų. Kiekvienose rungtynėse stengėmės kažką nuveikti. Kai žaidėjai labiau subręs, gal pavyks nuveikti daugiau", - vylėsi I.Markiavičius.

Lentelėje „Ūla" su 3 taškais tebėra paskutinė, aštunta. Ji 3 taškais atsilieka nuo Vilniaus „Amber" ir 4 - nuo „Pieno žvaigždžių". Reikia turėti galvoje, kad žaidžia ne profesionalai, jie už žaidimą negauna atlyginimų. „Vyresni komandos nariai dirba. Dažnai rungtynės sutampa su darbu, tada jų rungtynėse nebūna, - neslėpė I.Markiavičius. - Yra ir keletas studentų, kiti - moksleiviai."

„Ūlai" atstovauja tik varėniškiai, nėra nė vieno rankininko iš kitų miestų. Sudėtis išlieka labai jauna, amžiumi išsiskiria 30-mečiai Laurynas Valaika ir vartininkas Aurimas Linkevičius. Tarp jaunimo yra 18-metis Arnas Markiavičius, trenerio sūnus.

Komandos galimybės būtų visai kitokios, jei į ją grįžtų po kitus Lietuvos klubus pasklidę varėniškiai. Lietuvos rinktinės narys Mykolas Lapiniauskas atstovauja LRL lyderiui „Dragūnui", Rapolas Valadka - čempionės titulą ginančiai „Šviesai", Laurynas Palevičius ir Taurintas Markiavičius - „Vilniui".

I.Markiavičius norėtų išvysti sugrįžtančius kraštiečius: „Būtų smagu, tačiau klubas turi rankininkams kažką pasiūlyti. Jaunimas mokosi, būna ten, kur patogiau, kur daugiau treniruočių. Pavyzdžiui, M.Lapiniauskui šiuo metu turbūt reikėtų važiuoti į dar aukštesnį lygį, o ne grįžti į Varėną."

Nors mokyklą baigiantys varėniškiai vis palieka miestelį, treneris viliasi, jog komanda neiškeliaus atgal į I lygą. „Stengsimės, kad „Ūla" išliktų aukščiausioje lygoje. Jei jaunimas išvažiuos mokytis netoli, tik į Vilnių ar Kauną - ne bėda. Aišku, jie patys nuspręs, kas jiems geriau, nes klubų ir Vilniuje netrūksta. Tačiau iš principo ne problema suderinti studijas Vilniuje ir žaidimą mūsų komandoje", - teigė I.Markiavičius.

Jis pats ilgai žaidė „Ūloje" geriausiais klubo laikais. Viltis vėl iškovoti medalius gyva ir dabar. „Greitai niekas nevyks, bet jei išlaikytume šį branduolį 2-3 metus ir galbūt prisijungtų dar kažkas iš varėniškių, būtų galima pasvajoti. O šį sezoną mūsų tikslas - pratintis prie greičio, aukštesnio lygio žaidimo, būti konkurencingais, nors, manau, ir iki šiol tokie buvome. Nėra taip, kad šį sezoną planuotume užimti tą ar kitą vietą. Svarbiausia, kad jaunimas apsiprastų ir pamatytų, kas čia vyksta", - akcentavo „Ūlos" treneris. Kitas LRL rungtynes jo auklėtiniai žais gruodžio 14 d., kai namie susitiks su „Amber".