Klaipėdietis į svajones plaukia Anglijoje

Jaunasis sportininkas „Vakaro žinioms" sakė, kad sprendimas išvykti buvo sunkus, tačiau teisingas. Anglijoje Mantas keliasi paryčiais ir gyvena pagal griežtą dienotvarkę - treniruotė, pamokos, vėl treniruotė.

Atlygiu tampa Lietuvos rekordai, o kiek atsipalaiduoti atletas gali tik grįžęs į gimtinę. Kai būna sunku, M.Kaušpėdą įkvepia kitos plaukikės pavyzdys - juk būtent Anglijoje sportines aukštumas pasiekė olimpinė čempionė Rūta Meilutytė.

Apie M.Kaušpėdą jau rašėme, kai jis pagerino 50 m plaukimo nugara rungties Lietuvos suaugusiųjų rekordą trumpajame (25 metrų) baseine. Spalio pradžioje Portsmute vykusiose varžybose 16-metis įveikė nuotolį per 23,67 sek. Ankstesnis rekordas (23,85 sek.) laikėsi nuo 2009 m. ir priklausė olimpiečiui Vytautui Janušaičiui.

Praėjusių metų gruodį Mantas pagerino ir 50 m plaukimo nugara Lietuvos rekordą olimpiniame (50 m) baseine. Dar du kartus šį rekordą M.Kaušpėdas gerino liepą Vilniuje vykusiame Europos jaunimo čempionate. Finale pasiektas rezultatas (24,68 sek.) jam garantavo Europos čempiono titulą.

Mantas mokosi ir treniruojasi „Mount Kelly" mokykloje, Tavistoko miestelyje. Į Lietuvą grįžta per didžiąsias šventes arba tada, kai Anglijoje paskelbiamos moksleivių atostogos. Dabar Anglijoje yra būtent atostogų metas, tad plaukikas gavo progą porą savaičių pabūti namie. „Tikrai linksma, nes galiu pamatyti šeimą, draugus, mylimus žmones. Dvi savaitės - gal ir trumpas laikas, bet juo džiaugiuosi", - sakė M.Kaušpėdas.

Būdamas Anglijoje, jis pasiilgsta ne tik artimųjų, bet ir lietuviško maisto. „Tų pagrindinių patiekalų - cepelinų, karbonadų, kurių Anglijoje nerasi. Grįžęs lietuvišką maistą valgau su šypsena. Plaukimas sudegina daug kalorijų, todėl turėčiau suvalgyti labai daug, kad priaugčiau svorio. Neperlenkiant lazdos tikrai galiu valgyti lietuviškus patiekalus, tai nepakenks rezultatams", - teigė sportininkas.

- Pernai, kai išvykote į Angliją, jums buvo tik 15 metų. Ar sunkus buvo sprendimas išvykti?, - paklausėme M.KAUŠPĖDO.

- Taip, buvo sunku. Lietuvoje viskas buvo lyg ir gerai, bet pajutome poreikį treniruotis užsienyje, o tarp variantų dar reikėjo pasirinkti vieną mokyklą, nes pasiūlymų buvo keturi. Išvažiuoti buvo sunku, tada man dar buvo sunku suvokti, kad tikrai išvykstu į užsienį, gyvensiu vienas. Tai suvokiau jau išvažiavęs. Tačiau džiaugiuosi, kad pasirinkau tokį kelią.

- Galbūt įkvėpė ir Rūtos Meilutytės, taip pat besimokiusios Anglijoje, pavyzdys?

- Tokie pavyzdžiai išties padeda. Vis tiek galvoje turi mintį, kad išvažiuoji į šalį, kurioje lietuvė plaukikė yra pasiekusi nežmoniškai daug. Jei būdavo minčių, dvejonių, ar sprendimas išvykti tikrai buvo geras, prisimindavau šį pavyzdį. Jei žinai, kad lietuvei pavyko ne tik pasiekti rekordus, bet ir iškovoti olimpinį auksą treniruojantis toje šalyje, tai padeda psichologiškai. Kai tik atvykau į Angliją, tikrai guodė mintis: jei Rūta galėjo, aš irgi galiu.

- Kokia yra jūsų tradicinė diena Anglijoje?

- Dažniausiai būna rytinė treniruotė, tokiu atveju keliuosi 5.20 val. Baseine būnu jau 5.35 val., nes jis yra maždaug už 50 metrų nuo mano gyvenamosios vietos. Po rytinės treniruotės einu į pagrindinę valgyklą, kur kiekvieną rytą būna tas pats maistas - angliški pusryčiai. Jau truputį nusibodo, bet galima priprasti. Po to reikia apsirengti uniformą, nes mokykloje vaikštome su kostiumais, kaklaraiščiais. Einu į pamokas, o po pamokų ir pietų dažniausiai vyksta darbas sporto salėje, su svarmenimis. Sporto salėje dirbame maždaug valandą, tada einu į vakarinę plaukimo treniruotę ir plaukiu dar dvi valandas. Tada jau laisvas laikas, per jį dažniausiai darau namų darbus, paskaitau knygą, paskambinu draugams, šeimai, giminaičiams. Tokia būna sunkiausia diena. Ne kiekvieną dieną darome po tris treniruotes, bet tokių dienų pasitaiko.

- Jūsų treniruočių partneriai ir mokyklos draugai yra daugiausiai britai ar mokykloje susirinkusi įvairiatautė kompanija?

- Mūsų komanda yra labai didelė, tarptautinė, plaukikų yra iš visos Europos - nuo Latvijos ir Lenkijos iki Italijos ir Ispanijos. Apskritai mokykloje yra gal 60 proc. britų ir 40 proc. - mokinių iš kitų šalių. Ten nesijauti išskirtinis. Jei pagalvoji, kad atvykai iš Lietuvos, neva iš labai toli, prisimeni, kad kitas vaikinas atvyko iš Vietnamo.

- Kai grįžtate į Lietuvą, dienotvarkė turbūt nebūna tokia griežta kaip Anglijoje?

- Nebūna, čia labiau atostogų režimas, galiu daugiau laiko skirti sau. Ar ilgiau pamiegoti, ar nuveikti kažką, ko negalėčiau veikti Anglijoje. Galima labiau atsipalaiduoti ir nuo mokslų, ir šiaip nuo spaudimo, pasimėgauti.

- Jūsų arkliukas yra plaukimas nugara, o Lietuvoje tai nėra įprasta, čia dauguma garsių sportininkų plaukia krūtine. Kaip atsitiko, kad jūsų specializacija yra plaukimas nugara?

- Kai ateini į plaukimą, vienas iš pirmųjų stilių, kurių moko, yra nugara, nes taip plaukdamas gali visą laiką kvėpuoti. Man tas labai patiko - kad galiu kvėpuoti kada noriu, nereikia gaudyti momento įkvėpimui, kaip kituose stiliuose. Kai pereini į rimtesnį lygį ir vis greitėji, supranti, kad net ir plaukdamas nugara negali kvėpuoti kada nori, būna momentų, kai burna panirusi po vandeniu. Visgi pradėjęs plaukti vandenyje jausdavausi saugiausiai, kai gulėdavau ant nugaros ir žiūrėdavau į lubas. Ir vėliau niekada nebuvo rimtesnių pamąstymų, kad gal reiktų daugiau dėmesio skirti kažkuriam kitam stiliui. Jau gal 9 ar 10 metų, kaip plaukimas nugara yra mano pagrindinis stilius. Noriu jį vis tobulinti ir tobulinti.

- Lietuvos suaugusiųjų rekordą šiemet gerinote jau ne kartą. Ar 2024-ųjų planuose dar yra rekordų, medalių, varžybų?

- Tikrai yra. Kai gerinau rekordus šį mėnesį, buvau pasiruošęs gal 50-60 proc., nebuvau pasiekęs geriausios formos. Kai pasiekiau tokį rezultatą, su trenere labai apsidžiaugėme. Labai įdomu, kokie rezultatai bus gruodį, kai vyks pagrindinės varžybos. Lietuvos rekordus dažniausiai gerinu būdamas geriausios formos, o šįkart pavyko pagerinti 15 metų senumo rekordą būnant toli nuo geriausios formos. Tai buvo kažkas tokio, „wow". Pamatėme, kad einame teisingu keliu, tad labai laukiame pagrindinių varžybų. Norisi pažiūrėti, ką išties gali mano kūnas, kiek dar galiu pagerinti rekordų.

- Kokios tos svarbiausios varžybos, vyksiančios gruodį?

- Dabar laukiu patvirtinimo, ar mane paims į pasaulio čempionatą trumpajame baseine, vyksiantį Budapešte. Jeigu bus nuspręsta, kad nepatenku į Lietuvos komandą, važiuosiu į Didžiosios Britanijos čempionatą. Jame susirinks stipriausi britų plaukikai ir ten taip pat galėčiau pajausti aukštą lygį.

- Ko tikitės iš 2025-ųjų? Turbūt norisi sugrįžti į pasaulio čempionatą ilgajame baseine? Juk pernai debiutas jame baigėsi diskvalifikacija.

- Pagrindinis tikslas ir yra pajausti tikrą pasaulio čempionatą ilgajame baseine. Kad nebūtų kaip šiemet, kai startavau tik vieną kartą ir tas vienas startas buvo labai nesėkmingas. Aišku, iš tos nesėkmės gavau daug pamokų, tačiau norisi tikro, rimto pasaulio čempionato, kuriame galėčiau varžytis, taikytis į pusfinalius, o gal net į finalus, atstovaudamas Lietuvai. Manau, laukia gera ateitis. Esu labai motyvuotas toliau spausti save kiekvieną dieną, kad galėčiau vis gerinti pasiekimus. Būtų šaunu ateinančiais metais startuoti pasaulio čempionate Singapūre ir parodyti, kad patobulėjau.

- Spalio 26 d. švęsite 17-ąjį gimtadienį. Kiek jums svarbi ši šventė? O gal ši riba jums svarbi kaip plaukikui, nes nuo šiol jau negalėsite gerinti jaunimo amžiaus grupių rekordų?

- Manau, pasižiūrėjus į plaukiko karjerą plačiau, tie jaunimo amžiaus grupių rekordai nieko nereiškia. Jie - tik miniatiūrinė karjeros dalelė, tad jų nesureikšminu, o skaičius 17 nebaugina. Gal tai tik proga peržvelgti, ką pasiekiau per praėjusius metus, ar esu jais patenkintas, ir ką galiu padaryti per ateinančius metus, kol sukaks 18. 17-os metų riba nieko nekeičia, tikslai išlieka tie patys, tik reikalavimų sau gal padaugėja, nes jau esi laikomas suaugusiu plaukiku, norisi palaikyti lygį ne tik sporte, bet ir gyvenime, elgtis profesionaliau. O jaunimo rekordai... Nebent ateityje prisiminsiu: o, būdamas 14-os ar 15-os metų pagerinau tą ar kitą rekordą. Bus juokinga, bet platesniame spektre tie pasiekimai nieko nereikš.

O dėl paties gimtadienio, tai nesu tas, kuris jį švenčia suburdamas draugus. Gal susėsime su šeima, suvalgysime tortą, gal nueisime į restoraną. Gimtadienius švenčiu kukliai. Gal jubiliejus suaugęs švęsiu rimčiau, tačiau dabar to dar nežinau (juokiasi).