Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių aktualijos: laukia ir sunkių iššūkių, ir rekordo

XXV žiemos olimpinės žaidynės vyks 2026 m. vasario 6-22 d. Milano ir Kortinos regionuose. Kovo mėnesį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sporto direkcijos vadovė A.Vanagienė grįžo iš paskutinio misijos vadovų susitikimo, kuriame susipažino su naujausia transporto, olimpinių kaimelių, bilietų, atidarymo ir uždarymo ceremonijų technine informacija. „Tai bus vienos sudėtingiausių olimpinių žaidynių mums, misijos vadovams. Niekada žaidynių istorijoje nėra buvę tokio geografinio paplitimo", - pripažįsta A.Vanagienė.

Didžiulę darbo žaidynėse patirtį sukaupusi LTOK atstovė sako, kad didžiausias laukiantis iššūkis - logistika. „Bus net šeši olimpiniai kaimeliai, Lietuvos rinktinė gyvens penkiuose iš jų. Nė vienos sporto šakos atstovai negyvens su kitos - tai automatiškai sukelia daugybę logistinių ir operacinių iššūkių. Buvome įpratę vežtis visus sportininkus galintį prižiūrėti gydytoją ir kineziterapeutą. Tai leisdavo turėti didesnę techninę aprūpinimo komandą, kas itin aktualu, kai kalbame apie žiemos sportą, nes čia reikia slidžių tepėjų ir kito personalo.

Kadangi dabar kiekvienos sporto šakos atstovai gyvens atskirai, visiems reikia asmeninio kineziterapeuto, gydytojo, tų pačių slidžių ruošėjų. Šis klausimas gana sudėtingas, mėginsime kažkaip jį spręsti", - aiškina A.Vanagienė.

Pavyzdžiui, nuo Milano kaimelio, kuriame bus įsikūrę dailiojo čiuožimo atstovai, iki Anterselvos, kur varžysis biatlonininkai, automobiliu reikia keliauti net devynias valandas. „Tiesiog fiziškai neįmanoma per dieną įveikti šį atstumą, jei kyla bėdų viename ar kitame kaimelyje. Pasiekti kai kurias vietoves žiauriai sudėtinga, o kartais ir neįmanoma. Pavyzdžiui, per snygį kai kurie keliai tiesiog uždaromi. Tą sprendžiame kartu su sporto šakų federacijomis. Jau buvo pirminiai pokalbiai, bet dar turėsime ne vieną", - pasakoja misijos vadovė.

Šeši olimpiniai kaimeliai ir ilgos kelionės padiktuos dar vieną naujovę. Kaip žinoma, Paryžiaus vasaros žaidynėse pirmą kartą atidarymo ceremonija vyko ne stadione, o delegacijoms laivais plaukiant Senos upe. Tad ir Italijoje bus pirmas kartas - techniškai ne ką mažiau sudėtingas.

„Vienas pagrindinių klausimų, kuris kyla visiems, - atidarymo ceremonija. Ji vyks keturiuose skirtinguose kaimeliuose, tad vienas vėliavnešys gali būti iš Milano, kitas iš Kortinos. Įdomu, kaip bus užtikrinta, kad visi gautų vienodą kiekį televizijos eterio laiko, ir panašūs dalykai", - svarsto A.Vanagienė.

Milane bus įprastas olimpinis kaimelis, o kitur sportininkai įsikurs ir jau pastatytuose viešbučiuose.
„Bėdų dėl apgyvendinimo neturėtų būti, nes viešbučiai turi atitikti tam tikrą apgyvendinimo lygmenį. Problemų gali kilti dėl maitinimo. Žaidynėse privaloma užtikrinti vienodą maitinimo lygį visiems, o sąlygos bus skirtingos: vieni gyvens kaimeliuose, kiti nedideliuose viešbučiuose", - atkreipia dėmesį A.Vanagienė.

Milano ir Kortinos žaidynės nereikalaus didelių infrastruktūros investicijų ‒ 85 proc. varžybų vietų yra jau veikiančios, todėl bėdų čia kilti neturėtų. Į Europą žiemos žaidynės grįš po dvylikos metų pertraukos.

„Žaidynių vieta dėkinga Europos sportininkams, nes nereikia aklimatizuotis. Tai labai gerai, kai kurie gal net rinksis kelionę automobiliu. Kita vertus, žinome italų būdą, yra tekę būti kituose jų renginiuose - labai tikiuosi, kad iššūkių bus nedaug, bet kartu ruošiamės, kad jų turėsime nemažai, nors varžybų lygmuo bus tikrai aukštas", - įsitikinusi A.Vanagienė.

Jau dabar aišku, kad Lietuvos rinktinę Italijoje sudarys mažiausiai 13 atletų - tiek pat, kiek 2022-aisiais jų buvo Pekine. Rekordiškai daug - net aštuonis kelialapius - nugriebė biatlonininkai. Tą lėmė Tautų taurės įskaitos rezultatai pasibaigus 2024-2025 m. sezonui. Lietuvos vyrai užėmė 19 vietą, o moterys - 20-ąją. Būtent po 20 geriausių Tautų taurės įskaitos komandų į Milano ir Kortinos žaidynes galės deleguoti estafetės komandas, o visi keturi estafetės dalyviai galės varžytis ir asmeninėse rungtyse.

Dar keturi kelialapiai - lygumų slidinėjimo atstovų rankose. Lygumų slidininkų bazinę nacionalinių olimpinių komitetų kvotą tiek vyrai, tiek moterys gavo už bent vieno atleto surinktą reikiamą taškų skaičių pasaulio čempionate arba planetos U23 pirmenybėse, o antruosius kelialapius - už patekimą tarp 30 geriausių rinktinių Tautų taurės įskaitoje.

Dar vienas olimpinis bilietas garantuotas mūsų šalies dailiojo čiuožimo atstovei, startuosiančiai moterų varžybose.

Rinktinė jau dabar galėjo būti rekordinė, tačiau JAV vykusiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate nepasisekė Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus porai. Sportininkai taikėsi į dešimtuką, bet per trumpąją programą nukritus A.Reed Lietuvos duetas liko tik 21-as ir nepateko į finalą, kuriame 20 porų išsidalijo 19 olimpinių kelialapių. Dar apmaudžiau, kad iki finalo jiems pritrūko vos 0,01 balo, o mūsiškius šia mikroskopine persvara aplenkę suomiai vėliau užtikrintai iškovojo bilietą į olimpinį Milaną.

Sėkmės atveju ledo šokėjai kitai šalies porai - Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai - galėjo garantuoti vietą papildomame olimpinės atrankos turnyre, kuris vyks rugsėjį Pekine, bet dabar patys turės į jį keliauti. Pekine paskutinius bilietus sugriebs tik keturios poros.

Tiesa, Bostone vykusiose pirmenybėse būta ir pozityvo: šiek tiek netikėtai kelialapį šaliai iškovojo Meda Variakojytė. Nors prieš metus 17-metė pasaulio čempionate liko paskutinė 35-a, šį kartą jai pavyko finišuoti 24-oje vietoje ir taip nugvelbti kelialapį į Milaną. Kurioziška, kad šią sėkmę jai lėmė irgi 0,01 balo persvara.

Dar nežinodama šių rezultatų A.Vanagienė svajojo apie 17 olimpiečių rinktinę, tačiau bet kokiu atveju ji vis tiek turėtų būti rekordinė. Planuojama, kad dar dvi vietas gaus kalnų slidininkai - po vieną vyrą ir moterį. Tai pratęstų gražią tendenciją - per kiekvienas žaidynes Lietuva ir toliau vis didintų žiemos olimpiečių skaičių.

„Kai kurių sporto šakų atletai 90 procentų laiko varžyboms rengiasi ne Lietuvoje. Puikiai pasiteisino biatlono federacijos strateginis sprendimas investuoti į moterų komandą, - priežastis vardija A.Vanagienė. - Kitos sporto šakos taip pat priėmė teisingus strateginius sprendimus. Dailiojo čiuožimo atstovai tikrai daug sportuoja užsienyje, nors staigmena tapusi M.Variakojytė ruošiasi Lietuvoje, turi trenerį iš Lietuvos. Tad turime talentų, kurie gali pasiruošti ir mūsų bazėse.

Mažais žingsniais, bet augame. Man, kaip misijos vadovei, rekordinis olimpiečių skaičius yra ir iššūkis, ir palaima. Didelis džiaugsmas, kad turime tiek sportininkų, žinant mūsų klimato sąlygas ir susidomėjimą. Visi iššūkiai yra įveikiami bendromis pastangomis su federacijomis, treneriais, o mes darome viską, kad sportininkų lūkesčiai ir poreikiai būtų patenkinti maksimaliai."

Visi iškovoti olimpiniai kelialapiai yra ne asmeniniai, o šaliai - sportininkai, kurie važiuos į žaidynes, paaiškės prieš jas. Šie sprendimai bus priimti po federacijų vidinių atrankų, atsižvelgiant į sportininkų sveikatą, sportinę formą ir sezono pasiekimus.

Labai stipriai žiemos olimpinė rinktinė neturėtų gausėti, nors teorinių galimybių yra.

Ledo ritulininkai sustojo trečiame iš keturių atrankos etapų. G grupėje treti likę lietuviai kovojo su Japonija, Vengrija ir Ispanija, o norint tęsti kovą reikėjo būti pirmiems.

Šansų dar turi pirmą kartą pasaulio kerlingo (akmenslydžio) čempionate dalyvavusi moterų rinktinė. Šiame jai sugriebti kelialapio nepavyko, bet moterys vilčių dar turi. Iš pradžių lietuvėms rugsėjį reikės įveikti kvalifikacinį etapą į paskutinį atrankos turnyrą, vyksiantį gruodį. Čia bus duodami tik du bilietai, tad konkurencija - milžiniška.

Greitojo čiuožimo atstovės Agnės Sereikaitės įpėdinių kol kas neatsiranda, nors Gabija Astrauskaitė ir Ernestas Čechas rudenį turėtų varžytis pasaulio turo etapuose, kuriuose ir vyks olimpinė atranka.
Vilčių dar teikia akrobatinio slidinėjimo atstovas 18-metis Pijus Baniulis. Jis yra surinkęs reikiamą balų skaičių, leidžiantį startuoti šio sezono Pasaulio taurės etapuose, kurių liko šeši. Čia būtų galima tęsti kovą dėl olimpinių kelialapių, ši atranka baigsis kitų metų sausio 17 d. Bet sportininkas su komanda nekantriai laukia gegužės 7-osios, kai Portugalijoje vyks Tarptautinės slidinėjimo ir snieglenčių sporto federacijos (FIS) kongresas. Jo metu gali būti pakelta balų kartelė, o tai užkirstų kelią į Pasaulio taurės etapus ir kartu į žaidynes.

Milano ir Kortinos žaidynių varžybos ir ceremonijos vyks šiose vietovėse:

Milanas. Atidarymo ceremonija, ledo ritulys, greitasis čiuožimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, dailusis čiuožimas.
Kortina. Kalnų slidinėjimas, biatlonas, kerlingas, bobslėjus, skeletonas, rogučių sportas.
Livinjas. Snieglenčių sportas, akrobatinis slidinėjimas.
Predacas. Šiaurės dvikovė, šuoliai su slidėmis.
Tezeras. Lygumų slidinėjimas, šiaurės dvikovė.
Anterselva. Biatlonas.
Bormijus. Kalnų slidinėjimas, slidinėjimo alpinizmas.
Verona. Uždarymo ceremonija.