Pakylėti ir sužlugdyti dopingo skandalų

Per dešimtmečius, kai vyksta kova su dopingu, „sudegė" daugybė sportininkų, iškovojusių, bet vėliau praradusių olimpinius medalius. Skaudžiausias pavyzdys Lietuvai - kanojos irkluotojo Jevgenijaus Šuklino diskvalifikacija. Tačiau jei kažkas medalį praranda, kažkas kitas jį gauna. Taip Lietuvos olimpinių medalių kolekciją papildė Virgilijaus Aleknos auksas ir Austros Skujytės bronza.

Susirūpinta po mirties

Tiksliai nežinoma, ar antikinėse olimpinėse žaidynėse atletai varžėsi nuogi, o jei taip buvo, kodėl jie varžėsi nuogi, tačiau viena iš hipotezių teigia - siekiant išvengti sukčiavimo. Nuogas sportininkas nieko negali paslėpti, be to, taip galima garantuoti, kad į varžybas neprasmuks moterys.

„Stebuklingų", rezultatus pagerinti neva galinčių, gėrimų ar maisto produktų atletai ieškojo jau tais laikais. Moderniųjų olimpinių žaidynių istorijoje niekam net į galvą nešovė varžytis nuogiems, tačiau stiprinančių preparatų paieškos nedingo. 1904 m. žaidynių maratono laimėtojas britas Tomas Hiksas (Thomas Hicks) iš trenerio gavo strichnino ir brendžio.

T.Hikso neverta vadinti sukčiumi, nes tuo metu jokio draudžiamo preparatų sąrašo dar nebuvo. Be to, vargu ar brendis labai padeda bėgti ilgas distancijas. Laikui bėgant ir sportui vis labiau profesionalėjant, atsirado vis daugiau žinių, kaip sustiprinti organizmą. Arba visai jį nukamuoti, nes kai kurie preparatų vartojimo atvejai baigėsi tragiškai. 1960 m. Romos olimpinių žaidynių atskiro starto lenktynių metu Danijos dviratininkas Knudas Enemarkas Jensenas krito nuo dviračio, susižeidė kaukolę ir netrukus mirė. Patologoanatomas konstatavo, kad sportininkas prarado sąmonę, nes jo organizme buvo amfetamino.

Šis įvykis paskatino kovą su dopingu, prie kurios prisijungė ir Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Negarbė tapti pirmuoju sportininku, dėl dopingo dikvalifikuotu olimpinėse žaidynėse, teko Švedijos penkiakovininkui Hansui Gunarui Liljevalui (Hans-Gunnar Liljewall). Švedas neteko bronzos medalio, nors pats aiškino, kad prieš šaudymo rungtį tiesiog išgėrė du bokalus alaus nervams nuraminti.

Nuvainikuotas sprinto karalius

1968-aisiais tai buvo vienintelė olimpiečio diskvalifikacija, bet 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse nubausti jau septyni sportininkai. JAV plaukikas Rikas Demontas (Rick DeMont) neteko aukso medalio ir tapo pirmuoju diskvalifikuotu čempionu. Vienas sportininkas Miunchene neteko sidabro medalio, du - bronzos. 1976 m. Monrealio žaidynėse diskvalifikuoti su čempionai ir vienas vicečempionas. 1980 m. Maskvos žaidynėse dopingo atvejų oficialiai nefiksuota, tačiau neabejojama, kad prie to prisidėjo KGB.

1984 m. Los Andžele mastai dar buvo palyginti nedideli - 12 diskvalifikuotų sportininkų ir du prarasti sidabro medaliai. 1988 m. Seule - 10 diskvalifikacijų, 3 atimti aukso ir po 1 sidabro bei bronzos medalius. Lyg ir nieko ypatingo, tačiau būtent Seule kilo pirmas dopingo megaskandalas. Jei čempionais tapusių Bulgarijos sunkiaatlečių Mitko Grablevo ir Angelo Guenčevo diskvalifikacija didelio atgarsio nesulaukė, tai Beno Džonsono (Ben Johnson) atveju buvo kitaip.

Kanados sprinterio dvikovos su JAV legenda Karlu Luisu (Carl Lewis) tuo metu buvo lengvosios atletikos varžybų „vinis". 1987 m. B.Džonsonas įtvirtino savo, kaip favorito, statusą, laimėjęs pasaulio čempionatą ir jame pagerinęs pasaulio rekordą. Seule kanadietis nuskuodė 100 m per 9,79 sek., dar kartą pagerino pasaulio rekordą ir finišavo pirmas. Olimpiniu čempionu jis išbuvo tik tris dienas. Radus organizme draudžiamo preparato stenozololo, B.Džonsonas buvo diskvalifikuotas, auksas atiduotas K.Luisui.

B.Džonsono treneris Čarlis Frensis (Charlie Francis) kritikavo IOC teigdamas, kad draudžiamus preparatus tuomet vartojo visi elitiniai sprinteriai. Jo auklėtiniui tiesiog nepasisekė, nes buvo pagautas. Trenerio žodžius lyg ir patvirtina, tai, kad tik du iš aštuonių finalo dalyvių išvengė diskvalifikacijų per visą karjerą.

Pats B.Džonsonas aiškino, jog kitas sprinteris įmetė stenozololą į alų, kuris būdavo duodamas sportininkams, kad sklandžiau įvykdytų dopingo testą. Dar jis svarstė, kad užsitraukė „Adidas" pyktį, kai nutraukė sutartį su šia kompanija. „Adidas" remiami atletai esą buvo geriau apsaugoti nuo dopingo kontrolės. Po diskvalifikacijos B.Džonsonas grįžo į sportą, pateko į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes, bet jose nepasiekė finalo.

Gestapo metodai?

1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje tarptautinio lygio skandalų nebuvo. Diskvalifikuotų sportininkų pasitaikė, bet tarp jų nebuvo medalininkų. Beje, Barselonoje diskvalifikuota ketvirtąją vietą užėmusi šuolininkė į tolį Nijolė Medvedeva, ilgametė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė.

2000 m. Sidnėjuje užfiksuotas naujas protrūkis. Medaliai atimti iš dešimties sportininkų, tarp jų - šešių čempionų. Garsiausiai nuskambėjo JAV lengvaatletės Merion Džons (Marion Jones) pavardė, ji ir prarado daugiausiai - 3 aukso ir 2 bronzos medalius. Amerikietė nubausta už steroidų vartojimą. M.Džons kaltę neigė, tačiau buvęs sportininkės vyras, taip pat dopingą vartojęs rutulio stūmikas Si Džei Hanteris (C.J.Hunter) prisiekinėjo matęs, kaip jai daroma injekcija Sidnėjaus olimpiniame kaimelyje.

Tarp diskvalifikuotų sportininkų buvo ir legendinis JAV dviratininkas, bronzą Sidnėjuje iškovojęs Lensas Armstrongas (Lance Armstrong).

2004 m. Atėnuose nubaustų medalių laimėtojų skaičius padidėjo iki 15, tarp jų buvo aštuoni čempionai. Vienas iš čempionų - Vengrijos disko metikas Robertas Fazekašas (Robert Fazekas), kurio atvejis nudžiugino Lietuvos sporto gerbėjus, nes auksas atiteko V.Aleknai. Lietuvis finale numetė diską 69,89 m, vengras - 70,93 m, bet jau tą patį vakarą pasklido žinia, kad R.Fazekašas galimai sukeitė dopingo mėginius. Netrukus sprendimas atimti medalį iš vengro patvirtintas oficialiai.

„Aišku, būčiau laimingesnis, jei būčiau laimėjęs stadione, o ne dopingo kontrolės agentūrų dėka. O dabar tas džiaugsmo laikas jau yra praėjęs", - ramiai į žinią reagavo V.Alekna. R.Fazekašas kaltino olimpinių žaidynių pareigūnus „gestapo metodais". „Su manimi elgėsi blogai. Mane išrengė... net apžiūrėjo mano užpakalį", - skundėsi vengras. Jis pažadėjo kreiptis į Tarptautinį sporto arbitražo teismą, bet nieko nepešė.

Nuosprendis pasivijo

Po 2008 m. Pekino ir 2012 m. Londono žaidynių diskvalifikuotų sportininkų ir prizininkų buvo dar daugiau. Jų padaugėjo dar ir dėl to, kad prasidėjo retrospektyvūs dopingo mėginių tyrimai, atlikti žaidynėms jau seniai pasibaigus. Tarp „sudegusių" buvo ir J.Šuklinas, 2012 m. pelnęs sidabro medalį vienviečių kanojų varžybose.

Skaudžią žinią kanojininkas gavo praėjus maždaug šešiems su puse metų nuo žaidynių - 2019-ųjų pradžioje. Profesionalaus sportininko karjerą jis baigė 2016 m. Iš pradžių J.Šuklinas teigė, kad įsivėlė klaida ir kilusį šurmulį siejo su savivaldybių rinkimais, mat jis tapo politiku.

„Atsakingai pareiškiu, kad niekada nevartojau jokių neleistinų medžiagų, kurios pažeistų ne tik sąžiningo sporto principą, bet ir mestų šešėlį Lietuvos sportui. Pažadu, kad imsimės visų įmanomų priemonių šiai situacijai išsiaiškinti. Bendradarbiausime su laboratorija Lozanoje tam, kad kartu rastume tiesą. Jei nutiks taip, kad prireiktų ginti savo ir Lietuvos garbę, ginsime ją disciplinos komisijoje ir arbitraže. Jaučiu, kad tai kol kas bus sunkiausia mano kova, bet tikiu, kad tiesa laimės", - paskelbė
J.Šuklinas.

Olimpiečio viltys buvo bergždžios. 2019 m. birželį Lietuvos tautinis olimpinis komitetas gavo Tarptautinio olimpinio komiteto Disciplinarinės komisijos raštą, kuriame pranešta, kad J.Šuklinas netenka Londono olimpinių žaidynių sidabro medalio. Jo organizme aptikta dehidrochlormetiltestosterono, priskiriamo anaboliniams steroidams. Nuosprendis buvo galutinis ir neskundžiamas.

Visai kitaip senos dopingo istorijos paveikė A.Skujytės gyvenimą. 2012 m. olimpinėse žaidynėse lengvaatletė septynkovės varžybose liko penkta, tačiau 2013 m. dėl draudžiamų preparatų vartojimo buvo diskvalifikuota ketvirtąją vietą užėmusi ukrainietė Liudmila Josipenka, o 2016 m. - ir bronzos medalį pelniusi rusė Tatjana Černova. Po konkurenčių diskvalifikacijos 2018 m. A. Skujytei buvo įteiktas olimpinis bronzos medalis.

Nežinia, ar kova su dopingu davė vaisių, ar sukčiai atrado sunkiau susekamų būdų apgaudinėti, bet 2016 m. Rio de Žaneire ir 2021 m. Tokijuje diskvalifikacijų buvo daug mažiau. Skambių skandalų kol kas nebuvo ir Paryžiuje, nors pora ne pačių garsiausių sportininkų bausmių jau sulaukė.