Krepšinio princesė vėl virto Pelene

Pasak trenerio Kazio Maksvyčio, aikštelėje pritrūko ir energijos, ir susikaupimo. Paklaustas, ar pergalė prieš JAV nepadarė meškos paslaugos, treneris atsakė: „greičiausiai taip". Pralaimėjusi ketvirtfinalyje, Lietuvos rinktinė prarado ne tik galimybę iškovoti medalius, bet ir šansą gauti tiesioginį kelialapį į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

Ketvirtfinalio specifika tokia, kad jo rezultatas gali išsklaidyti net didžiausią euforiją. Lietuvoje po rungtynių su JAV euforija buvo milžiniška, bet po mačo su Serbija teko prisiminti realybę. O realybė tokia, kad Lietuvos krepšininkai didžiųjų turnyrų pusfinaliuose nežaidė nuo 2015 m., ketvirtfinaliuose - nuo 2016 m. Sugrąžinti rinktinę į elitą bandė sudėtis, kurioje trūko viso būrio traumuotų arba padėti komandai atsisakiusių žaidėjų. Netekčių sąrašas pailgėjo ir prieš ketvirtfinalį - žaisti negalėjo kojos skausmus pajutęs puolėjas Eimantas Bendžius.

Serbų nuostoliai prieš čempionatą taip pat buvo labai dideli, bet jie turi ir pavydėtiną rezervą. Visi 10 pergalę prieš Lietuvą nukalusių krepšininkų turi NBA arba Eurolygos patirties.

Mūsų rinktinė spindinčią pirmojo ir antrojo etapų komandą priminė tik ketvirtfinalio pradžioje, kai pirmavo 16:10. Serbai greitai atšaldė įkarštį ir antrajame kėlinyje sukaupė 11 taškų persvarą. 28 min. skirtumas siekė 22, 34 min. - 25 taškus.

„Labiausiai gaila, kad neturime šanso revanšuotis. Nei serbams, nei kalbant apie visą čempionatą. Tai buvo blogiausios mūsų rungtynės čempionate vertinant energiją, fiziškumą, koncentraciją. Atrodo, kad serbai visas rungtynes žaidė įjungę aukštesnį bėgį, o mes galbūt per daug energijos išeikvojome ankstesnėse rungtynėse. Varžovai mus fiziškumu pranoko pradedant nuo pirmojo kėlinio. Nors dar gerai pataikėme, kelis kartus net neperėjome vidurio linijos. Kai pereidavome vidurio liniją, varžovai mus išmušdavo iš užtvarų, priversdavo atlikti perdavimus kitais kampais. Net nebuvo klausimų, kuri komanda buvo stipresnė", - pripažino K.Maksvytis.

Jo auklėtiniai ne tik strigo puolime, bet ir pernelyg daug leido serbams gynyboje. „Pirmajame kėlinyje varžovai baudos aikštelėje sumetė maždaug 20 taškų, o mes kėlinio pabaigoje turėjome tik dvi pražangas. Tas pats - trečiajame kėlinyje. Varžovai žaidė, o mes buvome tarsi sustingę vietoje. Kaip jau minėjau, trūko ne tik energijos, bet ir koncentracijos", - teigė treneris.

Jis susimąstė, paklaustas, ar pergalė prieš JAV padarė meškos paslaugą. „Reikėtų dar peržiūrėti rungtynes, bet greičiausiai taip", - atsakė K.Maksvytis. Visgi, kalbėdamas apie komandos pasirodymą čempionate, treneris rado gražių žodžių: „Šiaip labai smagi komanda. Gerai treniravosi, gerai dirbo, tik gaila, kad viskas taip pasibaigė."

Vidurio puolėjas Donatas Motiejūnas nepritarė, kad pergalė prieš JAV pakenkė rinktinei. „Nemanau, jog tai padarė meškos paslaugą. Tiesiog serbai žaidė žymiai protingiau, išmušinėjo mus iš derinių, neleido žaisti savo krepšinio. Žaidėme jų krepšinį. Sumetėme mažai taškų, tai parodo, kad varžovai atsirinko, kaip prieš ką gintis. Ir patys nežaidėme to krepšinio, kurį žaidėme iki ketvirtfinalio", - svarstė aukštaūgis.

Jei lietuviai būtų pralaimėję amerikiečiams, ketvirtfinalyje jie būtų žaidę su italais. „Daug kas kalbėjo, kad galėjome pasirinkti lengvesnį varžovą, bet yra kaip yra. Patys buvome savo likimo kalviai. Stengėmės žaisti su visais, bet šiandien nepavyko", - sakė D.Motiejūnas.

Iki ketvirtfinalio lietuviai tritaškius metė net 46 proc. taiklumu ir pagal šį rodiklį pirmavo tarp visų čempionato komandų. Mače su serbais pirmi keturi tritaškiai buvo taiklūs, bet vėliau taikiklis išsiderino. Per visas rungtynes mūsiškiai pataikė 9 iš 28 tolimų metimų (32 proc.), kai varžovai - 9 iš 22 (41 proc.). Labiausiai skyrėsi klaidų skaičius. Lietuviai suklydo 15 kartų, varžovai - tik 8.

Serbijos rinktinė prieš keletą dienų patyrė sukrėtimą. Puolėjas Boriša Simaničius po varžovo smūgio pateko į ligoninę ir prarado inkstą. Pasak rinktinės lyderio Bogdano Bogdanovičiaus, tai suvienijo komandą.

„Rungtynių išvakarėse buvome nervingi, kraustėmės į kitą viešbutį. Aš buvau ypač nervingas, nes jaunystėje visada pralaimėdavau lietuviams. Tada pamačiau Borišos žinutę, jis rašė: „vaikinai, aš jaučiuosi gerai, nesijaudinkite ir laimėkite". Jis suvienijo mus. Ši pergalė skirta jam", - sakė B.Bogdanovičius.

Kartu su kova dėl medalių lietuviams baigėsi ir kova dėl tiesioginių olimpinių kelialapių. Juos gaus dvi geriausiai pasaulio čempionate pasirodysiančios Europos rinktinės. Lietuvos komandos tarp jų tikrai nebus, taigi dėl kelialapio teks kovoti ateinančiais metais atrankos turnyre.

Planetos pirmenybėse lietuviai dar žais dėl 5-8 vietų. Šios varžybos prasidės šiandien, mūsų rinktinė žais 15.30 val. K.Maksvytis po pralaimėjimo ketvirtfinalyje į kovą dėl 5-8 vietų žvelgė skeptiškai. „Jei nėra vietos olimpinėse žaidynėse, nėra ir motyvacijos dėl kažko žaisti", - teigė treneris.

Interviu

Apie Lietuvos rinktinės pasirodymą pasaulio čempionate kalbėjomės su tituluočiausiu Lietuvos krepšininku, olimpiniu ir dukart pasaulio čempionu Modestu Paulausku.

- Lietuvos rinktinė sukėlė sirgaliams daug džiaugsmo pergale prieš JAV, bet ir daug liūdesio pralaimėjimu serbams. Kaip jūs vertinate tai, kas vyko pasaulio čempionate?

- Po rungtynių su Serbija, aišku, liūdna, kaip turbūt ir visiems. Prieš čempionatą nesitikėta tokio gero žaidimo, tas žaidimas gerėjo kiekvienose rungtynėse. Tačiau patirtis perša vieną mintį. Ir Aleksandras Gomelskis, ir Vladimiras Kondrašinas mums visada sakydavo: svarbiame turnyre per 6-7 rungtynes komandai visada pasitaiko vienos blogos.

Prisimenu 1965 m. Europos čempionatą, žygiavome pergalingai, pagal planą, paskui susitikome su rumunais ir laimėjome tik 2 ar 3 taškais. O 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse pusfinalyje vos įveikėme kubiečius. Labai gaila, kad Lietuvos rinktinei tos blogos rungtynės pasitaikė būtent ketvirtfinalyje.

Priežasčių, kodėl taip atsitiko, aš turbūt nepaaiškinsiu. Galbūt jų yra daug. Gal žiniasklaidos dėmesys per daug išpaikino žaidėjus, gal patys žaidėjai pasijuto vos ne pasaulio čempionais. Niuansų yra labai daug ir sunku pasakyti, kuris iš jų čia svarbus. Net trenerių štabas ir patys krepšininkai turbūt sunkiai atsakytų į šį klausimą.

- Po ketvirtfinalio prasidėjo svarstymai, kad galbūt reikėjo pralaimėti amerikiečiams. Jūsų nuomone, ar kartais verta rinktis varžovus?

- Aš absoliučiai prieš. Esu už sportinį principą. Juo labiau kad Amerika nėra kokia kaimo komanda, tokia pergalė yra istorija, ji suteikia dar daugiau įkvėpimo. Tačiau, kita vertus, rungtynės su amerikiečiais mums labai daug kainavo, tiek psichologinių, tiek fizinių jėgų. Tuo metu varžovai serbai žaidė lengvas rungtynes su Dominikos Respublika, kurią sutriuškino maždaug 30 taškų. Jie atėjo į ketvirtfinalio rungtynes pilni jėgų, pasiruošę 100 proc. Nežinau, kiek mūsiškiai buvo pavargę, bet, manau, rungtynės su JAV pareikalavo daug sveikatos.

- Sirgaliai tai liaupsina rinktinę, tai maišo su žeme. Ar jus dar stebina, kai, pavyzdžiui, Vaidas Kariniauskas vieną dieną keliamas į padanges, o kitą jau keikiamas? O gal tai normalu?

- Lietuvoje manęs jau niekas nestebina. Lietuvoje yra žmonių, kurie gerbia krepšininkus, jie įvertino ir V.Kariniauską. O yra tokių, kurie tik ir laukia, kad nepasisektų. Prieš čempionatą V.Kariniauską vertino neigiamai, bet jis buvo naudingiausias žaidėjas rungtynėse su JAV. Tik, žinant, kad jis beveik nežaidęs tokiuose turnyruose, jam trūko stabilumo. Tai yra natūralu. Meistriškumas yra stabilumas. V.Kariniauskas stabilumo dar neturi, tačiau tai ateina su laiku.

- Treneris Kazys Maksvytis pripažino, kad bus sunku rasti motyvaciją žaisti dėl 5-8 vietų. Ar, jūsų nuomone, tos vietos svarbios, jeigu jos nelemia olimpinių kelialapių?

- Pasaulio čempionate kiekviena vietelė aukščiau yra labai aukštas įvertinimas. Penktoji vieta šiai komandai būtų nuostabus rezultatas. Federacija kėlė tikslą patekti į aštuntuką, mes patekome, tačiau negalima tuo pasitenkinti ir nuleisti vėliavas. Reikia naudotis proga. Tokie turnyrai vyksta ne taip dažnai, penktoji vieta yra labai garbinga. Juo labiau kad seniai nebuvo ir penktosios vietos.

- Ateinančiais metais rinktinė kovos olimpinėje atrankoje. Tikitės po metų išvysti dar stipresnę Lietuvos komandą?

- Tai priklausys nuo krepšinio federacijos, trenerių planų ir matymo. Ar jie kvies tuos krepšininkus, kurie šiemet atsisakė žaisti, ar nekvies ir pasiliks krepšininkus, žaidusius šiame čempionate.

- O jūs kurį variantą pasirinktumėte - kviesti ar nekviesti?

- Man per sunku atsakyti į šį klausimą. Buvo paliestos visos krepšinio bendruomenės ambicijos. Jei žaidėjas atsisakė pagrįstai, dėl ligos ar traumos - kitas dalykas. Bet jei atsisakė dėl kažkokių neaiškių priežasčių, tai yra nepateisinama.