Šimtmetį trunkanti kaimynų konkurencija

Viena aštuntfinalio dvikova bus ypatinga, susidurs Baltijos šalių komandos - lietuviai prieš šeimininkus latvius.

Šios rinktinės pirmą kartą tarpusavyje žaidė prieš 100 metų. Per šimtmetį buvo įvairių laikotarpių - latviai buvo visa galva pranašesni už lietuvius, po to jau lietuviai paveržė iš jų auksą, sovietmečiu baltai kartu žaidė SSRS rinktinėje, o po Nepriklausomybės atgavimo mūsų krepšinis atrodė daug stipresnis.

Kurios šalies rinktinė stipresnė šiuo metu - klausimas be aiškaus atsakymo. Artėjant akistatai su braliukais siūlome prisiminti Latvijos krepšinio istoriją.

Jie mus triuškino

Vyrų krepšinio čempionatai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pirmą kartą surengti 1924 m. Maždaug vienu metu stojusios prie starto linijos, broliškos tautos į priekį nubėgo visiškai skirtingu greičiu. Latvijoje dar iki pirmojo čempionato, 1923 m., įsteigta krepšinio federacija. Lietuvoje tokia organizacija oficialiai atsirado tik 1936 m.

Latviai 1924 m. sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes, kuriose 20:16 įveikė estus. Manoma, kad tai galėjo būti pirmasis rinktinių krepšinio mačas Europoje. 1925 m. gegužės 13 d. latviai Rygoje susitiko su lietuviais ir pamokė juos 41:20. Lietuvos rinktinei tai buvo debiutas tarptautinėje arenoje.

Krepšinis Baltijos šalyse toliau vystėsi skirtingu greičiu. Lietuvoje progresas buvo ir visai sustojęs. Pavyzdžiui, 1929 m. mūsų šalyje neįvyko nė vieno mačo. Latvija 1932 m. buvo tarp valstybių, dalyvavusių Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) įsteigime. Tokių valstybių buvo tik aštuonios. Be Latvijos, steigime dalyvavo Šveicarija, Čekoslovakija, Graikija, Italija, Portugalija, Rumunija ir Argentina.

Tarpusavio rungtynėse latviai toliau triuškino lietuvius. 1935 m. užfiksuotas gėdingas rezultatas - 10:123.

Tais pačiais 1935-aisiais Latvijos rinktinė pasiekė didžiausią savo pergalę - tapo pirmojo Europos čempionato nugalėtoja. Tam, kad iškovotų auksą, jai užteko laimėti trejas rungtynes. Latviai 46:12 nugalėjo vengrus, 28:19 - šveicarus, o finale 24:18 - ispanus.

Kai krepšinis Latvijoje žengė pirmuosius savo žingsnius, žaidėjus treniravo latvių kilmės amerikiečiai. Visgi 1935 m. jau netrūko vietinių specialistų. Rinktinėje rungtyniavo Latvijoje gimę krepšininkai. Rinktinės treneriu buvo Liepojoje gimęs Valdemaras Baumanis, Latvijos kariuomenės karininkas. Jis vadovavo ir Rygos klubui ASK (Armijos sporto klubas).

Atimtas auksas

1936 m. Latvijos krepšininkai pirmą (ir kol kas vienintelį) kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Jose Europos čempionai nepateisino lūkesčių, laimėjo 1 mačą iš 3 ir pasidalino 15-18 vietas. Beje, olimpiniu čempionu tais metais su JAV rinktine tapo Pranas Lubinas, vėliau neleidęs latviams susigrąžinti Europos pirmenybių aukso.

Tą auksą mūsų kaimynai prarado 1937 m. Nors Europos čempionatas vyko Rygoje, naujoje arenoje, šeimininkai liko tik šeštojoje pozicijoje. Čempione tapo JAV lietuvius į pagalbą pasikvietusi mūsų rinktinė. 1939 m. Kaune lietuviai apgynė titulą, o latviai tenkinosi sidabru. Tarpusavio rungtynes Lietuvos rinktinė laimėjo 37:36, lemiamus taškus pelnė P.Lubinas.

Kol kas čia kalbėjome tik apie vyrus. Moterų krepšinyje Lietuva taip pat išsiveržė į priekį dar prieškario laikais. Mūsų krepšininkės 1938 m. tapo Europos vicečempionėmis, o latvės tik tais metais sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes. Europos pirmenybėse Latvijos krepšininkės debiutavo 1999 m.

Rygos klubų galybė

Po Antrojo pasaulinio karo okupuotų Baltijos šalių krepšininkai į tarptautinę areną galėjo išplaukti tik SSRS rinktinės sudėtyje. Pokaryje rinktinėje žaidė daug lietuvių, o pirmasis latvis - Maigonis Valdmanis - į ją pateko 1952 m.

Prie to, kad Latvijos krepšinis toliau garsėtų ne tik SSRS, bet ir Europos mastu, prisidėjo garsusis treneris, visai ne latvis Aleksandras Gomelskis, 1953-1965 m. vadovavęs ASK komandai. Rygos klubas 1958, 1959 ir 1960 m. laimėjo tris pirmuosius Čempionų taurės (Eurolygos pirmtakės) turnyrus. 1961 m. ASK žaidė finale.

Didysis ASK trejetas buvo M.Valdmanis, Valdis Muižniekas ir Janis Krūminis. M.Valdmanis 1952 m. tapo olimpiniu vicečempionu, žaisdamas vienoje komandoje su Stepu Butautu, Justinu Lagunavičiumi, Kaziu Petkevičiumi ir Stanislovu Stonkumi. Po to lietuvių SSRS rinktinėje mažėjo, o latvių - daugėjo.

Kiekvienas didžiojo ASK trejeto narys savo kolekcijose sukaupė po tris Europos čempionų titulus ir po tris olimpinių žaidynių sidabro medalius. Tikrą siaubą varžovams kėlė J.Krūminis, kuris buvo visa galva aukštesnis už daugumą oponentų tiesiogine tų žodžių prasme. Dažniausiai rašyta, kad latvio ūgis siekė 218 cm, kartais minimi net 223 cm. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose, kai daugumos krepšininkų ūgis buvo daug mažesnis nei dabar, toks milžinas buvo nesustabdoma jėga.

ASK kurį laiką dominavo vyrų klubų varžybose, bet Europos moterų turnyruose daug ilgiau dominavo Rygos TTT.

Nuo 1960 iki 1982 m. rygietės Čempionių taurę laimėjo net 18 kartų. Zarasuose gimusi, bet Rygos klubui atstovavusi 210 cm ūgio Uljana Semionova susižėrė įspūdingą trofėjų kolekciją SSRS rinktinės sudėtyje. 1976 ir 1980 m. ji tapo olimpine čempione, 1971, 1975 ir 1983 m. - pasaulio čempione. Europos čempionatuose U.Semionova su rinktine triumfavo net 10 kartų iš eilės - nuo 1968 iki 1985 m.

Beje, pergalingose 1976 ir 1982 m. olimpinėse žaidynėse viena iš svarbiausių U.Semionovos partnerių rinktinėje buvo lietuvė Angelė Rupšienė. 1980 m. sudėtyje buvo ir Vida Beselienė.

Kaip vieną geriausių sovietmečio laikų Latvijos krepšininkių šalia U.Semionovos verta paminėti Skaidritę Smildzinią Budovską, 3 kartus tapusią pasaulio ir 5 kartus - Europos čempione.

Taškų rinkimo mašina

J.Krūminis ir V.Muižniekas karjerą SSRS rinktinėje baigė 1964 m., M.Valdmanis - trejais metais anksčiau. Septintajame dešimtmetyje rinktinėje dar žaidė Juris Kalninis ir Visvaldis Eglitis, bet didžiausia to dešimtmečio žvaigždė tarp baltų buvo ne kažkuris latvis, o lietuvis Modestas Paulauskas, sublizgėjęs jau debiutiniame 1965 m. Europos čempionate.

Po to buvo pertrauka, SSRS rinktinėje kurį laiką nežaidė nei latviai, nei lietuviai. Tarp lietuvių ledus pralaužė Sergejus Jovaiša ir Valdemaras Chomičius, tarp latvių - Valdis Valteris. Pastarasis 1981 m. į rinktinę įsiveržė tarsi viesulas - Europos čempionate rinko 16,7 taško ir buvo pripažintas naudingiausiu krepšininku.

Elitinis taškų rinkėjas 1981 ir 1985 m. tapo Europos čempionu, 1987 m. pelnė sidabrą, o 1983 m. - bronzą. Be to, V.Valterio kolekcijoje yra 1982 m. pasaulio čempionato auksas ir 1986 m. sidabras. 1985 m. snaiperis dar kartą pateko į Europos pirmenybių simbolinį penketą, bet naudingiausiojo prizas tąsyk atiteko jau ne jam, o Arvydui Saboniui.

Klubų varžybose V.Valteris atstovavo Latvijos krepšinio flagmano vardą iš ASK perėmusiam Rygos VEF. Pastarasis 1960, 1966 ir 1991 m. iškovojo SSRS čempionato bronzą, bet iki ASK pasiekimų buvo toli.

Be V.Valterio, devintajame dešimtmetyje SSRS rinktinėje dar žaidė 1986 m. pasaulio vicečempionas Andris Jekabsonas, 1988 m. olimpinis čempionas Igoris Migliniekas ir 1989 m. Europos pirmenybių bronzos savininkas Gundaras Vėtra. Žinoma, tuo metu daug svarbesnius vaidmenis sovietinėje rinktinėje vaidino lietuviai. Pavyzdžiui, 1988 m. olimpiniais čempionais tapo keturi mūsiškiai - A.Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir V.Chomičius.

1990 m. paskelbus nepriklausomybę, lietuviai iškart pasitraukė iš SSRS rinktinės. Latviai pasielgė kitaip. 1992 m. olimpinėse žaidynėse G.Vėtra ir I.Migliniekas atstovavo SSRS rinktinės įpėdinei Nepriklausomų valstybių sandraugos komandai, nors tuo metu Latvijos federacija jau buvo atgavusi FIBA pripažinimą.

Didžiojo brolio statusas

Nepriklausomybę Lietuva pasitiko kaip neabejotinai didžiausia krepšinio jėga Baltijos šalių regione. Kai kuriais atvejais kaimynams toli iki mūsų ir dabar. Pavyzdžiui, vyrų klubų krepšinyje. Latvijos klubų lygis kritęs taip žemai, kad tenka organizuoti bendrą čempionatą su Estija.

Latviai ilgai negalėjo užsiauginti krepšinio žvaigždžių, kurių netrūko Lietuvoje. G.Vėtra epizodiškai šmėstelėjo NBA lygoje 1992-1993 m., bet kito latvio joje reikėjo laukti iki 2004 m., kuomet stipriausios lygos duris pravėrė Andris Biedrinis. Latvijos rinktinė nėkart nežaidė olimpinėse žaidynėse, tik 2023 m. debiutavo pasaulio pirmenybėse. Europos čempionatuose po Nepriklausomybės atgavimo didžiausias braliukų pasiekimas ilgą laiką buvo aštuntoji vieta, užimta 2001-aisiais. Tais metais latviai aštuntfinalyje 94:76 sudorojo fiasko patyrusius lietuvius.

Nepaisant 2001-ųjų antausio, dar kurį laiką nekilo klausimas, kas Baltijos šalių krepšinyje yra didysis brolis. Buvo aišku, kad Lietuva.

Tada Latvija pagaliau užsiaugino didelę žvaigždę - 2015 m. NBA duris pravėrusį Kristapą Porzingį. NBA pažaidė dar keli latviai - Davis ir Dairis Bertaniai, Rodionas Kurucas, Andžejus Pasečnikas.

2015 m. lietuviai dar tapo Europos vicečempionais, bet nuo to laiko mūsų krepšininkai nėkart nepasiekė ketvirtfinalio. Latviai žaidė ketvirtfinalyje 2017 m., kai vedami K.Porzingio tik po labai atkaklios kovos 97:103 nusileido būsimiems čempionams slovėnams. Iki medalių trūko tikrai nedaug.

Nors po to buvo laikinas atoslūgis, latviai nepateko į 2022 m. Europos pirmenybes, užpernai pasaulio čempionate jie net ir be K.Porzingio vėl atsidūrė aukščiau už lietuvius. Tarpusavio dvikovą dėl penktosios vietos mūsų kaimynai laimėjo nepadoriu rezultatu - 98:63. Dabar K.Porzingis vėl rikiuotėje, latviai žaidžia namie ir yra pasiryžę įrodyti, kad didžiojo brolio statusas Lietuvai jau nepriklauso.