Kodėl Lietuvoje sunkiai prieinamos ir medicinos paslaugos, ir vaistai?

„Lietuvos gyventojų išlaidos vaistams įsigyti - vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Vaistų politikos iki 2027 metų įgyvendinimo planas yra neparengtas. Vaistų perkėlimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą užtrunka gerokai per ilgai. Sveikatos priežiūros įstaigos skundžiasi e. sistemoje nematančios informacijos apie vaistų suderinamumą su kitais pacientui skirtais vaistais. Kas šiais klausimais yra daroma? Gal galėtumėte pakomentuoti, nes labai svarbu, kad tos kainos būtų ir prieinamos, ir adekvačios?", - į A.Dulkį per Seime vykusią Vyriausybės valandą kreipėsi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.

„Atvirkščiai - mūsų priemokos gyventojų kompensuojamiesiems vaistams yra net sumažėjusios, yra atkovota kelios dešimtys milijonų eurų, kurie yra nukreipiami į naujai registruojamus vaistus. Naujai registruojamų vaistų vertinimas yra išaugęs tris kartus: praėjusiais metais buvo virš 20 paraiškų žiūrėta, praėjusiais jau buvo virš 60... Aš tiktai priminsiu, kad 2020 metais buvo nulis. Tai tikrai pastangos dedamos", - tikino sveikatos apsaugos ministras.

Jis sulaukė nemalonaus klausimo ir iš parlamentaro Antano Vinkaus.

„Prieš penkerius metus siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo situaciją buvo priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymas, kuriame nurodyta, per kiek dienų kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientui turi būti suteikta paslauga: ambulatorinės pirminės priežiūros paslaugos - per 7 dienas, antrinės, tretinės priežiūros paslaugos (kardiologų, urologų, ginekologų) - per 30 dienų, brangių tyrimų paslaugos - taip pat ne ilgiau kaip per 30 dienų. Bet vargu ar yra šiuo metu Lietuvoje bent viena įstaiga, kurioje būtų laikomasi tų terminų. Žmonės piktinasi, žmonės nepatenka pas specialistus. Ką siūlote, gerbiamas ministre, daryti? Arba paneikite, arba pripažinkite, kad taip yra, ir tada ką nors darome kartu", - A.Dulkį paragino A.Vinkus.

Ministras atšovė, kad į šią problemą galima žvelgti dvejopai.

„Jeigu žiūrėsime pagal procentus, kaip gyventojai patenka tiek pas šeimos gydytojus, tiek gydytojus specialistus, ir palyginsime priešpandeminį laikotarpį (turiu mintyje 2020 metus) ir dabartinį, dabar ligonių kasų duomenys rodo, kad tas patekimo mastas jau yra atkurtas. Pavyzdžiui, pas šeimos gydytojus - apie 80-84 proc., pas kai kuriuos gydytojus specialistus yra ir geresnis, kai kur yra labai blogas, kaip pas kardiologus. Bet noriu pasakyti, kad jis yra toks, koks buvo 2020 metais. Bet 2020 metais taip pat neatitiko įstatymo raidės, sakykime, tie lūkesčiai, kuriuos nubrėžė įstatymas. Įstatyme mes galime parašyti, kad sveikatos apsaugos ministras yra lėktuvas, bet jeigu aš neturiu sparnų, aš juk neskraidysiu. Vadinasi, tai yra mums geros nuostatos, ko turime siekti ir tuos dalykus taisyti. Taisyti galima finansais, vadyba ir tam tikrais finansavimo modelio veiksniais.

Mes padidinome įkainius kai kurių paslaugų, prie kurių eilės didžiausios, įvedėme kompleksinį apmokėjimą, kad vieno apsilankymo metu būtų suteikiama daugiau paslaugų ir padaroma daugiau tyrimų. Ir turime rezultatą. 2023 metai... Mes kalbėjome apie procentus, dabar pasakysiu apie skaičius. Mes 2023 metais turime didžiausius per 30 metų suteiktų konsultacijų ir kitų paslaugų skaičius. Lyginant 2023 metus ir 2020 metus, beveik visų paslaugų grupėse mes turime 10 proc. išaugusį suteiktų paslaugų skaičių gyventojams. Tai reiškia, kad žmonių skaičius yra didesnis, paslaugų, kurios yra suteikiamos, skaičius yra didesnis, bet taip, eilės... Kai kurių paslaugų tenka laukti", - pripažino sveikatos apsaugos ministras.