Milijardai - ligų gydymui, tik 60 mln. eurų - kad ligų neatsirastų

Po kitų metų valstybės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuriame numatyti beveik 4 mlrd. eurų, pristatymo D.Kepenis rėžė pareiškimą iš plenarinių Seimo posėdžių tribūnos.

„Tapo aišku, kad sveikatos sistemos reikalai ir toliau sėkmingai blogės taip, kaip iki šiol: kasmet vis labiau sergame, vis labiau dejuojame, kad nepatenkame pas daktarą. Visa tai ir toliau sėkmingai tęsis, nes šita nuostata, šita programa ir buvo esminė iki šiol buvusių valdančiųjų programos dalis, ir labai aišku, kas buvo šito reikalo užsakovas. Tarnaudami užsakovams ir su jais puikiai bičiuliaudamiesi, mes atvedėme šalį iki kritinės ribos, po kurios jau gali prasidėti tai, ką jau mums pranašauja, kad iki 2050 metų mūsų gali apskritai nebelikti.

Tai ką aš siūlau ir ką mums reikėtų padaryti? Dabar ateina naujoji mūsų valdančioji dauguma. Mielieji kolegos, dabar sėskite ir pradėkite ne nuo kažin ko, o būtent nuo sveikatos. Kaip sakoma, ir „dundukui" aišku, kad brangiausias valstybės turtas yra pilietis, žmogus, o kiekvieno piliečio didžiausias turtas yra, aišku, sveikata", - kalbėjo D.Kepenis.

Anot jo, gydomoji medicina toliau klesti.

„Ką tik dabar sveikatos apsaugos ministras pasakė, kad taip, yra prevencinės programos, mes duosime 60 mln. eurų ir žmones toliau sėkmingai gydysime. Sėkmingai gydysime. Vadinasi, atliksime farmacininkų užsakymą - suraskime ligą, o jau vaistus mes jiems pritaikysime. Bet yra ir kitas būdas - rasti ne tik žmogaus ligą, bet ir potenciją, sveikatos lygį (jis Lietuvos gyventojų šiandien yra žemesnis negu vidutinis) ir jį auginti. Ir auginti ne ligoninėse, o sveikatos klubuose, sporto būreliuose, kūno kultūros sekcijose, šeimose. Švietimo sistema yra pagrindinė, kuri atsakinga už tai. Bet girdėjote, premjerė pasakė: oi, aš už viską atsakinga. O realiai už nieką neatsakinga", - piktinosi Seimo narys.

Anot jo, išspręsti klausimą galime labai paprastai: „ne 30 mln., kaip dabar, duokime visuomenės sveikatai, palyginti 100 kartų daugiau gydymui, bet duokime tiek, kiek reikia".

„O reikia bent jau 200 mln., kad prasidėtų reali veikla. Jie dabar nuo 30 laipsnių padidina iki 31 laipsnio, matai, temperatūrą, o virimo temperatūra yra 100 laipsnių. Tam, kad užvirtų Lietuvos sveikatos sistema, reikia 100 laipsnių, nei esant 30 laipsnių, nei esant 31 laipsniui nieko nepadarysime", - teigė D.Kepenis.

Taip jis reagavo į prieš tai pateiktą I.Šimonytės atsakymą į jo paties užduotą klausimą, kodėl taupomos lėšos ligų prevencijai, o po to reikia skirti šimtus kartų didesnes sumas jų gydymui.

„Aš, kaip premjerė, esu turbūt už viską atsakinga, net už tai, už ką atsakinga negaliu būti vertinant realistiškai. Bet, gerbiamas kolega, biudžete yra daugybė pozicijų, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su žmonių sveikatinimu, pradedant nuo fizinio aktyvumo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžete, per kultūrą ir kur tiktai norite. Aš tikrai nenoriu su jumis veltis į tą intelektualų vydūnišką debatą, nes mes čia labai ilgai diskutuosime. Bet jeigu mes vis dėlto kalbame apie sveikatos tausojimą ir apie sveiko gyvenimo išsaugojimą, aš nesutikčiau, kad PSDF biudžetas yra orientuotas tik į gydomąją mediciną. Juk prevencinėms programoms dėmesio per pastarąjį laikotarpį buvo tiek, kiek jo nebuvo niekada.

Prevencinės programos sveikatos biudžete yra būtent tai, kas leidžia mums geriausiai pasiekti tą rezultatą, kurio mes norime pirmiausia, tai yra sumažinti išvengiamą mirtingumą. Mes visi žinome, kiek yra išvengiamo mirtingumo, žinome, nuo kokių ligų, žinome, nuo kokių sveikatos sutrikimų, ir tų ligų prevencijai skiriame maksimalų dėmesį. Nežinau, gal Aurimas mane dar papildytų, bet man atrodo, kad tai yra labai svarbu", - kalbėjo I.Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas papildė premjerę, kad prevencinėms programoms 2025 m. biudžete numatyta 65 mln. eurų.

„Tai tikrai yra reikšmingos lėšos - apie 12 mln. didėja, palyginti su šiais metais skirtais. Kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, apie vėžio prevenciją, bent keturios programos. Tikrai manome, kad ši vieta, net ir visuomenei tampant sąmoningesnei (tai mes dabar stebime), tikrai pradeda nešti kažkokį apčiuopiamą rezultatą. Čia viena dedamoji.

Kai kalbame apie sveikatinimą, tai visuomenės sveikatos biurai (tokių institucijų tinklas Lietuvoje) finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų. Matome, kad ir šiais metais finansavimas vien iš valstybės biudžeto dalies taip pat auga daugiau negu 1 mln. šioms institucijoms vykdyti veiklas. Žvelgiant į bendrą pinigų kiekį, tai vis tik yra reikšmingos lėšos, bet reikėtų nepamiršti ir to, kad visuomenės sveikatos biurai vykdo daugybę sveikatinimui skirtų projektų, finansuojamų ir Europos struktūrinių fondų lėšomis. Visuomenės sveikatos biurai taip pat turi sąsajų ir su švietimo institucijomis. Tos veiklos tikrai vyksta. Dabar galbūt konkretaus finansų kiekio neįvardinsiu, kiek atkeliauja būtent iš šitų šaltinių, bet irgi kalbame apie dešimtis milijonų. Aš manau, šiuo atveju spekuliuoti, kad nieko nedaroma ir finansavimas nedidėja, būtų labai neteisinga", - tikino ministras.