Neteisėti migrantai grasina ne tik akmenimis

Lietuvoje jau fiksuotas pirmasis įvežtinės difterijos atvejis. Šia pavojinga liga sirgo ir vėliau mirė nelegalus migrantas iš Pakistano, vyras prisistatė šios šalies piliečiu, nors asmens dokumentų neturėjo. Kartu su dar trimis asmenimis jis į mūsų šalį pateko per „latviškąjį kelią".

Dažniausiai nustatoma tuberkuliozė

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad lapkričio 8 d. Lietuvoje užregistruotas įvežtinis difterijos atvejis, pasibaigęs mirtimi. Asmuo buvo trečiosios (ne Europos Sąjungos) šalies pilietis, nelegaliai atvykęs į Lietuvą jau pasireiškus ligos simptomams.

„NVSC nustatė daugiau kaip 60 sąlytį turėjusių asmenų (kartu atvykę asmenys, medikai, pasienio darbuotojai), kuriems, įvertinus riziką, skirtos profilaktinės priemonės - skiepai po sąlyčio, profilaktinis gydymas antibakteriniais preparatais, sveikatos būklės stebėjimas. Be medikų, pasienio pareigūnų ir sergantįjį lydėjusių asmenų, sąlyčio su kitais žmonėmis nustatyta nebuvo. Dar vienam kartu atvykusiam asmeniui įtariama difterija, atliekamas epidemiologinis tyrimas", - informavo NVSC.

Centras pažymi, kad difterija - ūmi užkrečiamoji liga, plintanti oro lašiniu būdu ir dažnai pasižyminti sunkia ligos eiga, mirštamumas siekia 5-10 proc. Lietuvoje nuo difterijos skiepijama jau ilgą laiką, vietinio plitimo atvejų šalyje neregistruojama daugiau nei 10 metų.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė, paklausta apie dažniausius nelegaliai bandančių patekti į šalį asmenų susirgimus, teigė, kad dažniausiai pasitaiko tuberkulioze sergantys asmenys.

Jie tiriami priklausomai nuo atsiradusių ligos požymių. Pasak pašnekovės, dažniausiai pasitaikančios įvežtinės ligos yra Dengė karštligė, maliarija, tymai, raudonukė, tuberkuliozė, retos tropinės parazitozės.

Naudojasi „latviškuoju keliu"

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, „Vakaro žinių" paprašytas plačiau pakomentuoti minėtą konkretų atvejį, pasakojo, kad netoli Lenkijos sienos buvo 4 neteisėtų migrantų grupė, VSAT duomenimis, jie prašėsi 112 dėl sveikatos būklės. Taigi policija ir medikai buvo pirmieji, turėję kontaktą. Šie 4 žmonės prisistatė Afganistano ir Pakistano piliečiais, nors asmens dokumentų nė vienas neturėjo.

Pasak G.Mišučio, šie asmenys buvo pristatyti į Vilkaviškio ligoninę. Žinoma, vykdant neteisėtos migracijos kontrolę atvyko ir pasieniečiai, jie kontaktą turėjo tik su trimis nelegaliais migrantais. Ketvirtasis, kaip minėta, neišgyveno.

„Jie (nelegalūs migrantai, - aut. past.) buvo nuvežti į Pabradę, Užsieniečių registracijos centrą. Pareigūnai, turėję kontaktą, buvo paskiepyti nuo difterijos. Vyksta stebėjimo procedūra, laikomasi sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų", - aiškino VSAT atstovas ir pridūrė, kad nuo 2021 metų yra taikoma tokia praktika - sulaikius migrantus pirmasis darbas būna jų sveikatos patikra. Asmenys vežami į sveikatos priežiūros įstaigas arba kviečiami medikai.

Anot G.Mišučio, šie 4 neteisėti migrantai į Lietuvą brovėsi per Latviją, tai vadinamasis latviškas antrinės migracijos kelias, kai neteisėti migrantai iš Baltarusijos prasibrauna į Latviją. Iš ten gabentojų pagalba arba savarankiškai bando vykti per vidaus Latvijos-Lietuvos sieną ir kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną. Nes jų tikslas - Vokietija. Nei Latvija, Lietuva ar Lenkija nėra migrantų tikslo valstybės.

„Paprastai tokiais atvejais sulaikyti neteisėti migrantai perduodami atgal Latvijai, jei tuo keliu atvyksta surinkus įrodymus. Latvija visada atgal prisiima", - sakė VSAT atstovas.

Beje, nelegalių migrantų srautas per Latvijos sieną šiemet gerokai išaugęs. Iš Latvijos šiemet jau buvo sulaikyta apie 1200 nelegalių migrantų.

„Tuos, kurie iš Latvijos patenka, dažniausiai gabena gabentojai. Yra atvejų, kai jie (nelegalūs migrantai, - aut. past.) patys perkasi maršrutinių autobusų bilietus, įlipa Rygoje, važiuoja per vidaus sieną, mūsų pareigūnai pagal rizikos analizę tikrina tarptautinius autobusus. Nemažai sulaikoma", - tikino G.Mišutis.

Daužo tarnybinį transportą

Tipinis nelegalaus migranto portretas - jaunas 20-40 metų vyras, fiziškai sveikas, dažniausiai agresyvus. Pasak G.Mišučio, tie, kurie bando brautis per Baltarusijos sieną, dažnai būna agresyvūs, su lazdomis, akmenimis, juos svaido į tarnybinį transportą.

„Lenkijoje tokių įvykių žymiai daugiau, ten dar agresyvesnė publika. Lenkijoje ir pareigūnų sužalojimų yra, transporto priemonių (sugadintų, - aut. past.) skaičiuojama jau gal triženkliais skaičiais", - sakė jis.

Šiemet lapkričio 12 d. duomenimis (VSAT informacija), apgręžtųjų nuo Baltarusijos buvo 1546. Iš šio skaičiaus, akcentavo G.Mišutis, su daugeliu migrantų pasieniečiai neturėję kontakto, nes neteisėti migrantai, pamatę pareigūnus, bėga atgal į Baltarusiją. Lietuva turi tiek fizinį barjerą, tiek sienos stebėjimo sistemą, t.y. 24 val. per parą stebimas 678 km sienos su Baltarusija ruožas ir pareigūnai žaibiškai reaguoja. G.Mišučio teigimu, pasitaiko atvejų, kai neteisėti migrantai įžengia į Lietuvą pro ten, kur nėra fizinio barjero, pavyzdžiui, kalbant apie Čepkelių rezervatą. Nelegalūs migrantai sulaikomi ir apgręžiami.

Šiemet daugiau nei 900 neteisėtų migrantų nebuvo įžengę į Lietuvos teritoriją.

VSAT duomenimis, Lenkija per šiuos metus apgręžė 30 000 nelegalių migrantų; Latvija - 11 500. Tai kur kas didesni skaičiai nei Lietuvoje. Beje, Lietuvos siena su Baltarusija 4 kartus ilgesnė nei Baltarusijos su Latvijos.

„Pas mus nelegalių migrantų bandymų įsiveržti į šalį gerokai mažiau. Matyt, renkasi kitus maršrutus, nes ten didesni šansai. Tą rodo ir antrinė migracija, - aiškino G.Mišutis. - Vadinasi, reikalingi sprendimai Lietuvoje priimti savo laiku. Mes buvome pirmieji, pradėję taikyti apgręžimo politiką. (2021 metų vasarą). Fizinis sienos įrengimas tikrai pasiteisino. Mūsų sienos apsauga, pasieniečių reagavimas dabar sustiprintas. ES institucijos, kolegos pripažįsta, kad Lietuvoje vykdoma pavyzdinė sienos apsauga."

Kaip minėta, mes esame tranzitinės šalys. Latvija, Lietuva patiria nelegalių migrantų piktnaudžiavimą. G.Mišutis pasakojo, kad pasiprašoma prieglobsčio, žinant, kad tikrai Lietuva nedomina, nors deklaruojama, kad gyvenimas bus siejamas su Lietuva, meilė Lietuvai ir pan. „Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jie apgyvendinami užsieniečių registracijos centruose ir įgyja teisę trumpam išeiti iš centro teritorijos. Jie gali būti tik šalies teritorijoje, išvykti negali. Naudojamasi tuo momentu. Su gabentojų pagalba ar savarankiškai bandoma vykti toliau per Lenkijos sieną", - tikino G.Mišutis.