respublika.lt

Nors pandemija pasibaigusi, mirtingumas nemažėja

(415)
Publikuota: 2023 rugsėjo 18 10:39:29, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Žmonėms sunku patekti pas gydytojus specialistus, tad kai kurie negauna reikalingos pagalbos laiku. EPA-Eltos nuotr.

Nors pandemija jau pasibaigusi, Lietuvoje, palyginus su priešpandeminiu laikotarpiu, vis dar fiksuojamas padidėjęs mirčių skaičius. Nors logiškiau būtų, jog mažėjant gyventojų skaičiui turėtų mažėti ir mirčių. Tačiau jų kažkodėl nemažėja. Kokios šio reiškinio priežastys? Natūralus šalies gyventojų senėjimas, kovidinės komplikacijos ar dėl pandemijos, o ypač - karantinų, laiku negautos kitų ligų gydymo paslaugos?

 

Visi puikiai prisimename, jog per karantiną suskaudus dantį ar prireikus akių gydytojų, rasdavome uždarytas valdiškų stomatologų, oftalmologų bei kitų specialistų duris. Medikai ėmė bijoti, vengti pacientų labiau, nei pacientai medikų, o pagalba sergančiajam nekovidiniuose skyriuose laikinai buvo išimta iš apyvartos. Gydytojai ėmė mus masiškai konsultuoti, diagnozes nustatinėti, kraujospūdžius matuoti telefonu. O ligoninių lovos buvo taip griežtai taupomos, jog jų ne visada nepakakdavo planinėms operacijoms ir ne kovidu sergantiems pacientams.

Tad ko stebėtis, jog gyventojai, sirgę chroniškomis širdies, kraujagyslių, ir t.t. ligomis, taip įsisirgdavo, taikydami sau savigydą, jog kartais, o tiksliau - net dažnokai, numirdavo?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė Skirmantė Sauliūnė ir Kauno kolegijos Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas nustatė, kad gyventojų mirtingumas padidėjo ir dėl sumažėjusio sveikatos paslaugų prieinamumo, neteisingai nustatytos kovidinės diagnozės, o taip pat - dėl gyventojų savigydos bei dėl per karantinus sumažėjusio judrumo.

Taip pat viena padidėjusių mirčių priežasčių - ir natūralus Lietuvos gyventojų senėjimas. Mat Lietuva pagal savo piliečių amžių yra viena iš greičiausiai senstančių Europos valstybių.

Labiausiai numarina širdies, kraujagyslių ligos

Senti senstame, bet ar ne per greitai numirštame? Mat statistika skelbia, jog grynai nuo senatvės Lietuvoje kasmet numiršta tik 3-13 asmenų, o kiti pasitraukia iš šio pasaulio toli gražu ne dėl jos. 2019 m., tai yra, prieš pandemiją, Lietuvoje iš viso numirė 38 281 žmogus. Pagrindinės mirties priežastys - širdies ir kraujagyslių ligos (54,6 proc.), piktybiniai navikai (21 proc.) ir išorinės priežastys (6 proc.). Išorinės mirčių priežastys - tai žūtys per autoįvykius, gaisrus, kriminalinius nusikaltimus, nuskendimai, nukritimai, savižudybės ir t.t.. Taip atrodėme prieš pandemiją. Ji Lietuvoje prasidėjo 2020 m. kovą ir po truputį ėmė keisti mirčių priežasčių statistiką.

„Eurostat" duomenimis, Lietuva patį didžiausią kovidinio mirtingumo piką pasiekė 2020 m. gruodį. Palyginus su 2019 m. gruodžiu, turėjome net 77,5 proc. perteklinių mirčių. Blogiau buvo tik Slovėnijoje ir Lichtenšteine. Iš viso per 2020-uosius metus turėjome 5266-iomis mirtimis daugiau nei 2019-aisiais. 2021-aisiais - 4199 mirtimis daugiau nei 2020-aisias. Be to, jau nurodyta, kad net 14,7 proc. mirčių priežastis - COVID-19. Nors ši priežastis ir neviršijo mirčių, sukeltų dėl blogos kraujotakos ir piktybinių navikų.

Kaip bebūtų keista, blogesnis gydymo paslaugų prieinamumas per karantinus nė kiek nepadidino mirčių nuo piktybinių navikų skaičiaus. Tokių mirčių, kaip rodo statistika, per pandemiją, o ir po jos tik sumažėjo. Tačiau gali būti ir taip, jog vėžinių susirgimų kamuojami, todėl mažesnį imuninį atsparumą turintys gyventojai, numirė ne nuo onkologinės ligos, bet nuo kovidinės infekcijos.

Mirčių perteklius - vos ne 2/3 Lietuvos

Sunku vienareikšmiškai pasakyti, kurios mirtys yra perteklinės, o kurios - ne. Pertekliumi paprastai laikomas neįprastas mirčių padaugėjimas. O tą neįprastumą puikiai demonstruoja Valstybės duomenų agentūros duomenys. Telieka palyginti, kiek mirčių buvo 2019 m., kai sveikatos apsaugos įstaigos dar buvo prieinamos visiems pacientams, ir kokia yra mirčių statistika dabar - pandemijai jau pasibaigus ir gydymo įstaigoms dirbant įprastu ritmu.

Statistika rodo, kad nepaisant jog pandemija Lietuvoje jau seniai praėjusi, 2022-aisias, palyginus su 2019-aisiais, numirė 4603-imis žmonėmis daugiau.

Skirtingose savivaldybėse mirtingumas skirtingas. Pvz., Birštone, palyginus praėjusius metus su priešpademiniais 2019-aisias, jokių perteklinių mirčių nėra. Atvirkščiai. Mirtingumas ryškiai sumažėjęs.

Tokia pati padėtis Šalčininkų, Skuodo, Vilkaviškio. Kupiškio rajonų, Kalvarijos ir Rietavo savivaldybėse. Be to, yra savivaldybių, kur mirčių padidėjimas nežymus.

Tačiau daugumoje šalies savivaldybių popandeminis mirtingumas, palyginus su priešpandeminiu mirtingumu, gerokai išaugęs. Vilniuje - 759 papildomos mirtys, Šiauliuose - 661, Kaune - 596, Klaipėdoje - 244, Panevėžyje - 158, o Alytuje - 102 mirtys, kurias teoriškai būtų galima vadinti perteklinėmis. Bet tik teoriškai. Nes reikėtų atsižvelgti ir į skirtingus regionų senėjimo rodiklius.

Per mažai savimi rūpinamės


Buvęs Kauno medicinos universiteto rektorius, profesorius kardiologas Vilius Grabauskas, paklaustas, kodėl net ir po pandemijos yra išaugęs gyventojų mirtingumas, atsakė, jog į šį klausimą negalima atsakyti vienu ypu.

„Problema yra ta, - svarstė V.Grabauskas, - kad kažkaip ne visus žmones Lietuvoje ta pandemija išgąsdino. Jie vengė įvairiausiais būdais mokslo pripažintų būdų suvaldyti epidemiją. Nesiskiepijo - nors tu pasiusk! (juokiasi - aut. past.). Yra labai daug priežasčių, kodėl, pandemijai pasibaigus, vis vien yra daug mirčių. Šias priežastis turėsime nustatyti ir labai rimtai išnagrinėti.

Aišku, kad dabartinis medicinos pagalbos neprieinamumas yra tiesiog nedovanotinas reiškinys, bet tai vyksta ne tik pas mus. Tai vyksta ir kitur.

Tačiau yra ir kitų problemų. Žmonės kartais nepagalvoja, kad jie, neišmanydami medicinos, pasidaro sau sveikatos problemų. Ir ne tik sau, bet ir kitus įtraukia į nereikalingą veiklą.

Į jūsų klausimą, kodėl būtent dabar padaugėjo mirčių, aš vieno atsakymo neturiu, bet, sakysime, žmonių elgsena, rūpinimasis savo sveikata nėra pakankamas. Ir kažkaip tai sunku suvokti, nes žmogaus sveikata yra vienas iš veiksnių, kuris padeda mums ir ilgiau, ir visomis prasmėmis turtingiau, laimingiau gyventi. Tik visuomenei kartais pritrūksta brandos, per daug įsiklauso į tokius žmones kaip Celofanas."

Komenuoja LSMU profesorius, infektologas Alvydas LAIŠKONIS:


Kodėl žmonės Lietuvoje vis dar miršta daugiau nei prieš pandemiją, reikia pažiūrėti, kokio amžiaus žmonių daugiau miršta.

Kiek man žinoma, kovidas dabar dar yra lengvos formos, todėl aš neturiu jokio paaiškinimo, kodėl žmonės daugiau miršta. Gal dėl to, kad žmonėms per karantinus buvo sunkiau patekti pas gydytojus? Nes ir dabar labai sunku pas gydytoją specialistą patekti. Juk eilės - du, trys mėnesiai.

Sveikatos apsauga Lietuvoje apskritai yra visiškai nuvaryta. Kai vyksta reforma, naikinami kai kuriose rajoninėse ligoninėse atskiri skyriai, todėl ligoniams bus dar sunkiau. Dar yra daug rajonuose kaimelių, miestelių, kur joks visuomeninis transportas nevažinėja, tai žmogui atvažiuoti pas gydytoją iš viso neįmanoma!

O kaip atlikti įvairias išrašytas ambulatorines procedūras? Tokia ta ir sveikatos reforma, kai žmonės laiku nesulaukia medicininės pagalbos.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
61
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (415)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ką darytumėte, jei Lietuvą pultų agresoriai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +24 C

+16 +23 C

+14 +23 C

+26 +30 C

+19 +29 C

+24 +26 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-4 m/s