Pasirodo, eilės pas medikus... trumpėja

Parlamentaras Antanas Vinkus Seime sveikatos apsaugos ministrui pacitavo vienos medikės pastebėjimą, kad eilės medikus tik ilgės, situacija tik blogėja.

„Kodėl keičiantis valdžioms medicinos sektoriuje situacija negerėja, bent jau daugumai medikų ir pacientų? Kodėl pacientai iš poliklinikų bėga į privačius optikos salonus tikrinti akių ir už tai nemažai sumoka? Drįstu paklausti dėl tų eilių. Ar turite kokią viltį ir ar ką nors esate numatę per tą trumpą laiką?" - į A.Pečkauską kreipėsi A.Vinkus.

Pasak ministro, klausimas tikrai aktualus.

„Na, pirmiausia gal norisi pradėti netgi nuo tokios filosofijos - pirmiausia, kokie yra mūsų visuomenės lūkesčiai, kai kalbame apie eiles, nes jeigu mes pasižiūrime į Europos Sąjungos šalis, tai matome, kad toje pačioje Skandinavijoje neretai patekimo pas gydytoją specialistą yra laukiama netgi 4-5 mėnesius, Airijoje kartais matome situacijas iki 9 mėnesių, kol yra patenkama pas gydytoją specialistą su savo problemomis? Aišku, yra ir geresnių pavyzdžių, kur turbūt taikoma patekti per trumpesnį laiką. Tai klausimas: koks yra lūkestis dėl eilių? Įtariu, kad atsakymas būtų toks: kad ir kokios jos būtų, jos visada bus per ilgos", - kalbėjo A.Pečkauskas.

Anot jo, Lietuva yra išsikėlusi tikslus, kad „pas sveikatos priežiūros specialistą, kai kalbame apie kardiologą, pulmonologą, neurologą, būtų patenkama per 30 dienų, tuo tarpu pas šeimos gydytoją - kalbame apie septynių dienų tarpą".

„Nesutiksiu su teiginiu, kad situacija blogėja, nes jeigu mes pasižiūrėtume net ir į vienerių metų laikotarpį, tai tie skaičiai asmenų, patenkančių per 30 dienų pas specialistus, gerėja, kai žvelgiame iš sisteminės perspektyvos. Čia, matyt, galima įvardinti, kad keturi iš penkių asmenų pas specialistą patenka greičiau nei per 30 dienų. Bet taip, matyt, šiuo atveju tenka pripažinti, kad vis tik yra konkretūs ir specifiniai specialistai, pas kuriuos laukti tenka ilgiau.

Dabar, matyt, reikėtų suprasti, kokios tų eilių susidarymo priežastys, kurios irgi yra kompleksinės: kai kurios priklauso nuo nacionalinių teisės aktų, nuo siuntimo tvarkų, nuo apskritai bendro supratimo, kaip veikia mūsų sistema, kai kurios priklauso nuo gydymo įstaigų vadovų vadybinių sprendimų, registracijos proceso, IT sistemų naudojimo, kai kas priklauso nuo pacientų ir apskritai nuo visuomenės įpročių. Kaip, sakykime, ir tas klausimas, kuomet matome, kai didelė dalis pacientų, užsiregistravusių patekti pas specialistą, na, tiesiog neatvyksta ir neinformuoja sveikatos priežiūros įstaigos. Vadinasi, tų problemų yra įvairiais lygiais, o norint tą problemą spręsti taip pat reikalingos kompleksinės priemonės", - teigė A.Pečkauskas.

Parlamentaras Dainius Kepenis priminė, kad trečiadienį Seime buvo istorinis įvykis - buvo aptarta dešimties metų Lietuvos sveikatos strategijos programa ir jos rezultatai.

„Kadangi tikriausiai tai pati svarbiausia Lietuvos problema, vienas iš pranešėjų pasakė, kad dešimt metų valstybė šią problemą laikė kaip pagrindine ir svarbiausia. Reikia manyti, kad turbūt buvo susirinkę visi, nuo kurių priklauso mūsų sveikatos sistemos būklė. Tikriausiai buvo ir universitetų atstovai, ir mokslininkų, ir visų partijų atstovai, be abejo, žinoma, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, Švietimo komiteto, aplinkosaugininkai. Turbūt pati pagrindinė Seimo salė - Konstitucijos salė turėjo lūžti. Deja, visų šitų kolegų nebuvo nė vieno.

Susirenka tik grupė draugų, žinoma, jie kalba tik apie tai, kas jų tame ratelyje yra gero, bet apie tai, kodėl kasmet Lietuvos sveikatos sistema vis labiau lūžta, vis didėja sergančių skaičius, vis prastėja jiems pagalbos teikimo būdai, eilės vis ilgėja... Deja, kalbėti šioje konferencijoje apie tai nebuvo laiko, nors konferencija truko daugiau negu 3 valandas. Vienas iš pagrindinių pranešimų, kurį turėjo daryti vienas garsus skiepų propaguotojas. Deja, taip pat neatvyko. Mat, susirgo kovidu, nors labai daug kartų pasiskiepijęs", - vardino D.Kepenis.

Tačiau ministras sakė, kad reikėtų džiaugtis: „Mažėja savižudybių, mažėja alkoholio vartojimas, ilgėja sveiko gyvenimo trukmė. Tikrai tie rezultatai, kurie buvo pristatyti renginyje, džiugina ir tik patvirtina, kad strateginio planavimo esmė tikrai turi reikšmę ir sveikatos sektoriuje".

Parlamentarė Orinta Leiputė Seime taip pat turėjo klausimų sveikatos apsaugos ministrui: „Gydytojų trūksta, o vis dar didelė dalis rezidentų moka už savo studijas arba būna jau pasirinkę studijas užsienyje. Tai kaip jūs galėtumėte pakomentuoti, ar ne per mažai vis dėlto skiriama lėšų ir ar mes esame paskaičiavę, kas vyks po penkerių, šešerių ar dešimties metų?"

„Seimas dar prieš porą metų apsisprendė ir, manau, tai buvo labai teisingas ir kertinis žingsnis, kuomet buvo iš esmės pakeista darbo užmokesčio mokėjimo sistema gydytojams rezidentams, atsirado pakopiškumas, kad kiekvienais jų augančios kompetencijos metais darbo užmokestis būtų didesnis. Natūralu, jis buvo susietas su MMA, kad kiekvienais metais taip pat galėtų būti išlaikomas augimas siekiant, kad gydytojo rezidento paskutinių metų darbo užmokestis siektų apie 70 proc. specialisto. Tai gydytojai rezidentai visi be išimties, nepriklausomai nuo to, ar jie studijuoja valstybės finansuojamoje, ar valstybės nefinansuojamoje vietoje, gauna šį darbo užmokestį. Manau, kad tai yra vienas iš esminių žingsnių, kas galėjo būti padaryta.

Nesutiksiu, kad yra didelė dalis rezidentų, kurie studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, kalbame turbūt apie ketvirtadalį nuo viso skaičiaus. Jeigu valstybė finansuoja 377 rezidentus kiekvienais metais, tai valstybės nefinansuojamose vietose turime turbūt apie 100. Vadinasi, tos vietos yra užpildomos ir šis skaičius yra suderintas su vientisąsias studijas baigiančiųjų skaičiumi. Tai reiškia, kad kiekvienas, baigęs medicinos studijas ar Vilniaus, ar Lietuvos sveikatos mokslų universitete, turi kur įstoti į rezidentūrą, ir tai, mano nuomone, tikrai yra pasiekta susitarimais, kuriuos mes padarėme su universitetais. Savo esme šita sistema tikrai nediskriminuoja ir neuždaro durų jauniems žmonėms, norintiems patekti į sveikatos priežiūros sistemą, tapti gydytojais", - dėstė A.Pečkauskas.