KAM pateikė kariuomenės struktūros pakeitimus: kuriamas tankų batalionas, didinamas šauktinių skaičius

Pirmadienį Vyriausybei pateiktomis įstatymo pataisomis taip pat ketinama didinti bendrą ribinį karių skaičių – nuo maždaug 20,8 tūkst. iki 29,3 tūkst. Tuo metu šauktinių ribinis skaičius būtų didinamas nuo 4,2 tūkst. iki maždaug 7 tūkst.

Naujas junginys – divizija su tankų batalionu

Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projektas numato, kad kariuomenės pėstininkų divizija bus plėtojama steigiant naujus ir stiprinant esamus karinius vienetus.

Plėtojant pėstininkų diviziją siūloma steigti naują karinį vienetą – artilerijos pulką, o esamus karinius dalinius ketinama reorganizuoti – iš batalionų į pulkus. Pavyzdžiui, Plk. Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną – į Plk. Juozo Vitkaus inžinerijos pulką, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną – į Karinių oro pajėgų Oro gynybos pulką.

Taip pat numatyta Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną. KAM praneša, jog plėtrai numatytos ginkluotės sistemos jau užsakytos.

Tarp steigiamų naujų vienetų – Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, Kibernetinės gynybos valdybą. Ministerija nurodo, jog šie kariniai vienetai būtų steigiamai esamųjų pagrindu.

Įstatymo projekte taip pat numatyta, jog siekiant didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir manevrinę gynybą, divizijoje bus kuriamas tankų batalionas su „Leopard 2“ tankais. Dėl pastarųjų sprendimus yra priėmusi ir Valstybės gynimo taryba (VGT).

Didinami ribiniai karių ir šauktinių skaičiai

Vyriausybei taip pat pristatytas ir privalomosios karo tarnybos karių ribinio skaičiaus didinimo projektas. Seimui pritarus šaukimo reformai, karių skaičius būtų didinamas palaipsniui ir priartėtų prie visuotinio šaukimo modelio įgyvendinimo.

Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad bendras ribinis karių skaičius didės nuo 20 840 iki 29 380, o pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 4 240 iki 7 040.

Kariuomenės struktūros pokyčiai, susiję su pėstininkų divizijos, kitų karinių vienetų steigimu ir pakeitimai dėl šauktinių, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos sistemai.

„Tačiau nuolatinė ir nemažėjanti Rusijos keliama grėsmė reikalauja neatidėliotino gynybos stiprinimo“, – nurodo ministerija.

ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą.

Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.

Šių metų sausį VGT taip pat nutarė kuriamos divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“.

Visgi, politinių partijų ir verslo atstovams diskutuojant dėl didesnių asignavimų gynybai, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasiūlė skirti daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui. Visgi, net ir pakeitus karinių įsigijimų prioritetus ir tankų batalioną kuriant etapais – iš pradžių sukuriant kuopos dydžio vienetą – ministro nuomone, planuojamą tankų batalioną būtų galima įsteigti iki 2035 m.