respublika.lt

Lietuva - jau 183-jų tarptautinių organizacijų narė. Už 44 mln. eurų

(38)
Publikuota: 2024 rugpjūčio 20 17:38:15, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Freepik nuotr.

Užsienio reikalų ministerija suskaičiavo, kad Lietuva jau priklauso 183-ims tarptautinėms organizacijoms (2022 m. - 167), narystės mokesčiams ir savanoriškos įmokoms pernai atseikėjome beveik 44 mln. eurų.

 

Užsienio reikalų ministerija kasmet Vyriausybei pateikia iš įvairių institucijų gautą ir apibendrintą informaciją, kokiam tarptautinių organizacijų skaičiui priklauso Lietuva, koks yra narystės mokestis, kiek sumokėjome privalomai ir kiek savanoriškai. Taip pat pateikiama informacija, kiek ta organizacija organizavo susitikimų, keliuose jų dalyvavome. Ir dar pateikiamas įvertinimas, ar narystė yra naudinga. Pasirodo, narystė naudinga yra visose, išskyrus priklausymą konvencijai dėl kasetinių šaudmenų naudojimo, nes Seimas liepą nutarė, kad reikia iš jos išstoti.

Iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra konvencijos narės. Joje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės - Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija. Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius. Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai perdavė JAV.

2023 m. Lietuvos valstybės institucijos ir įstaigos tarptautinėms organizacijoms sumokėjo narystės mokesčių - 16 192 743,10 EUR (2022 m. sumokėjo 18,67 mln. Eur narystės mokesčių, 2021 m. - 14,44 mln. Eur, 2020 m. - 15,54 mln. Eur). Savanoriški įnašai pernai sudarė 27 749 478,94 EUR.

Devynioms organizacijoms pernai sumokėjome daugiau nei po milijoną eurų. Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijai sumokėjome 1,386 mln. eurų. Mat jos kuriami palydovai svarbūs prognozuojant orus bei pavojingus katastrofinius reiškinius. Europos kosmoso agentūrai atseikėjome 3 mln. eurų: esą narystė suteikia teisę mūsų verslo ir mokslo subjektams dalyvauti įvairiose agentūros programose. Pasaulio bankui pervedėme 2,3 mln. eurų - siekdami mažinti skurdo lygį pasaulyje, o 1 mln. eurų įmoka Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui buvo savanoriškai - „kad nesumažėtų ERPB dėmesys dabartinėms veiklos šalims, o ypač Ukrainai ir kitoms Rusijos karo paveiktoms šalims".

1,4 mln. eurų kainavo narystė Europos saugios oro navigacijos organizacijoje, mat siekiame, kad „oro navigacijos paslaugos Europoje taptų saugesnės, efektyvesnės". Tarptautiniam valiutos fondui įmokėjome per 1,7 mln. eurų, mat jis „rengia pasaulio ekonomikos apžvalgas, studijas ir analizuoja ekonominės situacijos vystymąsi". Europos Tarybos vystymo bankui privalomai sumokėjome 670 tūkst. eurų už padidintą kapitalo dalį jame ir dar 1 mln. eurų įmokėjome savanoriškai kaip įmoką į banko Ukrainos solidarumo fondą.

Ir dar kiek per milijoną eurų kainavo narystė Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje: neva narystė joje „sudaro galimybes valstybei siekti ambicingų ekonominių tikslų ir konsoliduoti pastangas plačiai apimančiose srityse (mokslas - švietimas - technologijos - inovacijos - pramonė - verslas)".

O štai narystė Europos investicijų banke nieko nekainavo, tačiau 2023 m. Lietuva sumokėjo 10 mln. eurų savanorišką įmoką į EIB patikos fondą Ukrainai remti ir 200 tūkst. eurų į Europos investicijų banko Rytų partnerystės techninės pagalbos patikos fondą.

Įdomu, kad sumas mokėjome (tiesa, tesiekiančias kelis ar keliolika tūkstančių eurų) net ir organizacijoms, kurios nė karto nesirinko ar kurių veikloje formaliai nedalyvavome. Arba kad esame organizacijų, kurių tikslai, atrodytų, su Lietuva nelabai susiję.

Pavyzdžiui, esame konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dykumėjimą (ypač esančias Afrikoje), dalyviai. Arba konvencijos, skirtos banginių apsaugai, dalyviai, ir pan.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
36
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (38)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kada puošite namus Kalėdoms?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje Baltijos valstybėje gyventi geriausia?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-6 +4 C

-5 +6 C

+1 +6 C

-4 +5 C

-1 +3 C

+3 +8 C

0-11 m/s

0-7 m/s

0-7 m/s