Lietuvai dėl gėjų poros įžeidinėjimų teks aiškintis EŽTT

Apkaltino pareigūnus homofobija

Skundas prieš Lietuvą Strasbūrą pasiekė dėl incidento, įvykusio 2022 m. Pareiškėjai skundžiasi, kad Lietuvos valdžios institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl homofobinio žodinio išpuolio prieš pareiškėjus. Kaip nurodoma bylos santraukoje, vienas iš pareiškėjų pateikė pareiškimą policijos komisariatui dėl to, kad kartą jiems keliaujant namo, nepažįstamas vyras pradėjo juos sekti, filmuoti telefonu (pareiškėjams nedavus leidimo).

Policijai buvo nurodyta, kad vyras pareiškėjus įžeidinėjo, išvadino „pydarais", „urodais", grasino susidorojimu, sakydamas, kad jei dar kartą juos pamatys, viskas baigsis bloguoju, kaltino, jog pareiškėjai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. Pareiškėjus nurodytas asmuo sekė iki namų, nepažįstamasis neleido įeiti į vidų, toliau įžeidinėjo. Pareiškėjams įėjus į vidų, nepažįstamas asmuo laikė laiptinės lauko duris, neleisdamas jų uždaryti, tačiau laiptinėje pareiškėjų nesekė.

Dėl šio incidento komisariatui tikslinant įvykio aplinkybes, kaltinamasis apklausos metu neneigė, kad nurodytu metu ir vietoje susidūrė su pareiškėjais. „Jo teigimu, vaikinai jo dėmesį atkreipė dėl to, kad ėjo susikabinę rankomis, taip, jo manymu, demonstravo nepagarbą visuomenei, todėl jis imituodamas, kad filmuoja savo mobiliojo ryšio telefonu, priėjęs prie vaikinų paklausė, ar taip dera elgtis viešoje vietoje, akivaizdžiai demonstruoti santykius, kai Lietuvos Respublikoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Pasak kaltinamojo, jis „neturi nieko prieš homoseksualius asmenis", - nurodoma EŽTT byloje.

Taigi dabar EŽTT vertins, ar žodinis išpuolis prieš pareiškėjus pasiekė tokį rimtumo lygį, kad buvo pažeista vaikinų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Taip pat bus vertinama, ar nebuvo pažeista pareiškėjų teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

Dar nežinia, ką nuspręs teismas. Bet ES jau ne vienerius metus gausiai finansuoja LGBT organizacijas. Pavyzdžiui, už ES lėšas rengiami netgi mokymai ir vadovėliai policijos pareigūnams, kaip tirti nusikaltimus, kai tarp nukentėjusiųjų - LGBT bendruomenės asmenys. Štai iš dalies ES lėšomis finansuoto projekto metu dar 2021 m. parengtas mokymų vadovas policijos pareigūnams, kaip tirti neapykantos nusikaltimus, nukreiptus prieš LGBT asmenis.

Jau išleido paruoštuką pareigūnams

Pavyzdžiui, čia pateikiamos asmeninės žmonių patirtys, kai asmenys buvo užpulti ar prie jų buvo priekabiauta. Visi pavyzdžiai - iš užsienio: Italijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos, Turkijos, Moldovos.

Policijos pareigūnams parengtas ir sąvokų žodynėlis. Čia - ne tik paaiškinimai, kas yra gėjus ar lesbietė, bet ir Lietuvos teisėje nesančios sąvokos, tarsi perrašytos iš Stambulo konvencijos. Pavyzdžiui, nurodoma, kas yra „biologinė lytis", „socialinė lytis", „lytinė tapatybė".

Policininkams aiškinama ne tik apie lytis, bet ir tokias sąvokas, kaip „lyties raiška" ar net „lyties žymuo". „Lyčių žymenys yra tai, su kuo policijos pareigūnai susiduria kiekvieną dieną. Tai yra tam tikrai lyčiai priskiriamas žymuo, dažnai aptinkamas dokumentuose, pavyzdžiui, nacionalinėse asmens tapatybės kortelėse, vairuotojo pažymėjimuose ir pasuose. Akivaizdžiausias lyties žymuo yra toks žymėjimas, pavyzdžiui, vyras/ moteris arba ponas/ ponia. Tokie žymenys taip pat gali būti profesiniai titulai, asmeniniai įvardžiai arba koduoti numeriai, pvz., socialinio draudimo numeriai ir mokesčių identifikavimo numeriai, kuriuose naudojami tam tikri deriniai vyrams ir moterims (pavyzdžiui, Lietuvoje pirmasis asmens kodo skaičius nurodo asmens biologinę lytį).

Lyties žymenų keitimas tapatybės dokumentuose gali būti sudėtingas, o daugelyje šalių net neįmanomas procesas. Tai sukelia iššūkių translyčiams asmenims tais atvejais, kai asmens dokumentai yra reikalingi bendraujant su valdžios institucijomis, pavyzdžiui, policija", - rašoma dokumente.

Liaupsės Stambulo konvencijai

Šiame parengtame vadove policijai taip pat pateikiami įvairūs dokumentai, tarp kurių ir Stambulo konvencija bei liaupsės jai, nors viešai jos šalininkai tikina, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris ir LGBT vaidmens ten nėra. Tačiau vadovo policijai kūrėjai aiškina: „Nors smurtas prieš moteris ir smurtas šeimoje nepatenka į šio vadovo taikymo sritį, svarbu nepamiršti, kad LGBT asmenys taip pat gali tapti tokio pobūdžio smurto aukomis."

Policijai pateikiami ir nurodymai, kaip reikėtų tirti, pavyzdžiui, užpuolimus. Ir nors daugelis policijai nurodomų veiksmų atrodo tinkami bet kokiam nusikaltimui tirti, šiame vadove papildomai atsiranda patarimai „apklausti LGBT bendruomenei svarbiose įstaigose dirbančius apsaugos darbuotojus ir kitus asmenis, ar jie neturi tyrimui reikšmingos informacijos; žmonės bendruomenėje gali kalbėtis apie tai, apie ką nekalba su policija; net „minkštoji" žvalgybinė informacija gali būti naudinga; kreiptis į LGBT nevyriausybines organizacijas, prašant informacijos".

Interviu su policijos profesinės sąjungos pirmininke Roma KATINIENE:

- Šiuo metu EŽTT nagrinėjama byla, kai dviejų vyrų pora gatvėje buvo filmuojama ir užgauliojama, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. LGBT bendruomenė tikina, kad tai šališkas policijos, o vėliau ir teismų sprendimas. Ar taip gali būti?

- Tikrai ne. Policijos pareigūnams tenka susidurti su įvairiais įvykiais ir teisės aktai nurodo pareigūnams, kad jie privalo išlaikyti nešališkumą, taip pat ir dėl lyties, rasės, seksualinės orientacijos, religijos, kitais aspektais. Man pačiai tenka dalyvauti etikos komisijoje, kur būna įvairių skundų. Bendrauju su pareigūnais visoje Lietuvoje. Man nėra tekę girdėti apie atvejus dėl LGBT bendruomenės asmenų diskriminacijos. Ir pačiai dirbant pareigūne yra tekę turėti tyrimų, kuriuose buvo netradicinių pažiūrų asmenų. Policijos pareigūnai, manau, gana profesionaliai viską vertina.

Suprantu, kad dėl krūvio gali kažkur praleisti terminus, kažko pritrūkti. Bet kad vyrautų požiūris dėl žmonių seksualinės orientacijos, tikrai ne. Nėra tekę girdėti niekuomet jokių vertinimų ar nusistatymų šių žmonių atžvilgiu. Esu tikra, kad pareigūnai, priimdami sprendimus, išlaiko nešališkumą. O šiuo atveju pareigūnų sprendimą patvirtino dar ir teismai, praeitos visos instancijos. Tuomet turėtų ir visa sistema būti nusistačiusi. To tikrai Lietuvoje nėra. Atmesčiau, kad buvo kažkoks išankstinis nusistatymas.

Manau, kad ši bendruomenė per daug akcentuoja, neva yra kažkaip neigiamai vertinama. Kai žmonės kalba apie toleranciją, manau, kad ir jiems patiems reikėtų labiau įsigilinti į įstatymus, o ne ieškoti išskirtinių teisių.

- Dar 2021 m. paruoštas mokymų vadovas policijos pareigūnams, kaip tirti nusikaltimus prieš LGBT asmenis. Teko girdėti apie tokius mokymus?

- Mokymų policijoje vyksta labai daug. Nenustebčiau, kad yra ir tokie mokymai, apie kuriuos kalbate.

Neteko girdėti, kad policija būtų kažką panašaus inicijavusi. Nes jeigu problema yra, ji turėtų būti nagrinėjama teisėsaugos institucijų lygiu. Turėtų būti konkrečiai analizuojami pavyzdžiai, kur buvo padarytos klaidos.

Apie ką kalbame dabar, man panašiau į projektinių lėšų įsisavinimą arba projektą, formaliai parengtą tik finansavimui pritraukti.

- Ar turi kažkaip skirtis tyrimas, kai nukentėjo LGBT asmuo?

- Labai priklauso nuo to, kokio pobūdžio tai nusikaltimas. Galbūt reikalingos kažkokios žinios, supratimas. Pavyzdžiui, dirbant su seksualiniais nusikaltimais reikalingos specifinės žinios. Nemanau, kad kažkas skiriasi, jeigu nusikaltimas padarytas prieš LGBT bendruomenės narį. Gal kažkokios žinios ir gali būti išskirtos, kaip yra su atvejais, kai kalbame apie seksualinę prievartą prieš vaikus. Kiekviename nusikaltime yra skirtinga specifika. Bet algoritmai, kuriais reikia vadovautis, manau, yra bendri.

- Viename mokymų vadove policijai kalbama apie tai, kokia yra „socialinė lytis", „biologinė lytis"; kas yra „lyties žyma"; kad lytis gali būti kita, nei parašyta dokumente. Ar pareigūnai tokiais dalykais vadovaujasi?

- Man nėra tekę daug apie tai girdėti. Juo labiau kad šie nusikaltimai nėra labai dažni. Jeigu išskiriama tokia informacija, galbūt tam, kad pareigūnai daugiau apie tai žinotų, bendram suvokimui. Bet aš, tiesą sakant, nemanau, kad reali problematika dėl LGBT asmenų Lietuvoje iš viso yra.