Naujoji valdžia storins pinigines. Sau ar žmonėms?

"Eurostat" duomenimis, Lietuva pagal gyventojų socialinę atskirtį yra viena iš pirmaujančių. Didesnė socialinė atskirtis yra tik Rumunijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Bulgarijoje. Tad vienas iš naujos Vyriausybės ketinimų - kiek galima labiau suvienodinti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Mat gyventojai, gaunantys pajamas pagal darbo sutartis, moka vidutiniškai 15,5 proc. GPM. Iš viso per metus sumoka 32 mlrd. Eur. O gyventojai, turintys kitokių pajamų nei pagal darbo sutartis, moka 6,5 proc. GPM. Nors pastarieji per metus ir deklaravo pajamų už 9,9 mlrd.. Eur. Manoma, jog sumažinus GPM skirtumus, tuo pat metu sumažės ir vadinamasis gyvulių ūkis, kai tam tikroms gyventojų grupėms taikomos perteklinės mokesčių lengvatos. Tiesa, valdantieji neatmeta galimybės, jog mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams gali būti taikomas ir nulinis GPM tarifas, tai yra, žmonės bus atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo prievolės.

Vyriausybė ketina vykdyti maisto produktų kainų stebėseną ir sumažinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams. Taip ketinama sumažinti maisto produktų kainas. Tiesa, Sauliaus Skvernelio demokratai siūlė sumažinti PVM tik daržovėms ir vaisiams.

Lietuvoje surenkamų mokesčių santykis su Bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tikimasi, jog patvirtinus naujus mokestinius tarifus pavyks į biudžetą papildomai surinkti 3 mlrd. Eur. Mokesčių didinimo taikiklyje - nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Dabar jo surenkama 6-8 mln. Eur, tačiau tikimasi, jog šiuo mokesčiu būtų galima apmokestinti ir daugiau gyventojų. Taip pat siūloma didinti progresinius mokesčius daugiau uždirbantiems gyventojams. O kaip nustatyti bendrą vardiklį, nuo kokio uždarbio jau galima GPM didinti?

Vilniaus regione šių metų antrą ketvirtį VDU siekė 2423,3 Eur prieš mokesčius, šalies VDU vidurkis buvo 2196,4 Eur ant popieriaus, bet kai kuriuose regionuose tas VDU tesiekė 2009,7 Eur prieš mokesčius. Be to, dalis dirbančiųjų gavo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), tai yra 924 Eur prieš mokesčius. O Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) tesiekė 747 Eur. Tad, ar bus lengva šiai socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamai Vyriausybei iš tikrųjų tapti socialiai teisinga ir sumažinti turtingiausių, vargingiausių šalies gyventojų socialinę atskirtį?

Komentuoja buvęs premjeras, Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas BUTKEVIČIUS:

Turime aiškiai apibrėžti, kas yra tas daug uždirbantis gyventojas. Suprantu, kad jeigu žmogus tikrai uždirba dideles pajamas, tai jam progresyvinę mokesčių sistemą reikėtų taikyti, bet tik ne nuo vidutinio atlyginimo. Tai būtų didelė klaida. Juk pas mus vidurinė gyventojų klasė faktiškai yra susikūrusi tik Vilniaus regione, dar šiek tiek Kaune, bet tikrai ne visoje Lietuvoje. Jeigu Zarasuose vidutinis darbo užmokestis vos siekia 1000 eurų, tai savaime suprantama, kad tokiems žmonėms reikia didinti neapmokestinamų pajamų dydį. Pavyzdžiui, iki 1,5 VDU. Tada padidėtų mažiau uždirbančių gyventojų realios pajamos ir tuo pačiu būtų pritaikytas mokesčių progresyvumas.

Kitas dalykas - ekonominė situacija ir Lietuvoje, ir visoje Europos Sąjungoje blogėja. Prekių eksportas per tris šių metų ketvirčius sumažėjo 6 proc. Tiesa, paslaugų eksportas didėjo, taip pat ir transporto paslaugų sektoriaus, bet padidėjimą pagrinde lėmė mūsų užsienyje dirbančio transporto paslaugos. Tad kokia išvada? O išvada tokia, kad kalbant apie mokesčių reformą, pirmiausiai reikia žinoti, kokį poveikį ta reforma turės ekonomikos atsparumui, investicijų pritraukimui, darbo vietų išsaugojimui ilgalaikiame procese ir užtikrinant grąžą per mokesčius. O dabar mes nuėjome į tokią primityvią ir visą eilę metų besitęsiančią mokesčių reformos diskusiją, kuri nepagrįsta analize, kaip reforma paveiks mūsų ekonomikos konkurencingumo, našumo, produktyvumo rodiklius. Jei galvojame, kad ta mokesčių reforma, apie kurią dabar kalbama, išspręs Lietuvos žmonių problemas, tai tikrai ne.

Ar kainas gali sumažinti verslo subjektų stebėsena? Tam tikra valdžios kontrolė visą laiką yra reikalinga, kad galėtume žinoti, kokie sektoriai - ar gamybos, perdirbimo, ar pardavimo - užsideda didžiausias maržas ir gauna didžiausius pelnus.

Pavyzdžiui, kai buvau premjeru, buvo kilęs toks populistinis skandalas dėl per didelės kalafioro kainos. Manau, tai buvo konservatorių suorganizuota viešoji akcija. O aš buvau sukūręs specializuotą grupę iš ministerijų ir kontroliuojančių institucijų, kad pasidarytume mėsos gamybos, perdirbimo ir pardavimo analizę. Tai yra geras dalykas, kai reikia kažką įvertinti, bet norimo rezultato, pavyzdžiui, ryškiai sumažinti kainas, laisvoje rinkoje negali pasiekti. Dėl to, kad visada bus verslo pateikta tam tikrų argumentų, kodėl kainos negalima sumažinti. Pradedant gamintojais, perdirbėjais ir baigiant pardavėjais. Todėl manau, kad politikų pažadas sumažinti maisto kainas, vykdyti jų stebėseną yra daugiau emocinis pažadas ir tikrai nebus įgyvendintas. Mes neturime stiprios bazės, kuri galėtų tą stebėseną vykdyti. Be to visose demokratinėse valstybėse turi būti reguliuojamos tik tų paslaugų kainos, kurių paslaugų žmonės negali įsigyti alternatyviai. Turi būti reguliuojamos šilumos, vandens, kanalizuojamo vandens, elektros kainos. O visų kitų kainų reguliavimą laisvoje rinkoje yra neįmanoma įgyvendinti. Tai galiu pasakyti per savo kaip premjero ir ministro praktiką.

Ar galima sumažinti PVM maisto produktams - čia jau kitas klausimas. Ir tada reikėtų stebėti, ar tas PVM sumažinimas turėjo poveikį maisto kainoms tik tris mėnesius, o paskui kainos vėl sugrįžo į buvusias aukštumas ir iš to sumažinimo laimėjo tik prekybininkai. PVM mažinimui maisto produktams aš tikrai pritariu. Čia Vyriausybei kontroliuoti ir vykdyti stebėseną, ar PVM sumažinimas pasiteisina, tikrai būtų tikslinga. Bet aš būčiau labiau linkęs ne vaisių, daržovių PVM mažinti. Reikėtų PVM sumažinimą taikyti visuomeniniam maitinimui, nes gali prasidėti įmonių, maitinančių moksleivius, darželių, lopšelių auklėtinius, bankrotai. O jei maitinimo įstaigų darbuotojai neteks darbo, mes jiems mokėsime įvairiausias išmokas.

Ar lengva bus pritraukti investicijas? Neseniai teko kalbėti su kai kuriais iš politikos išėjusiais Prancūzijos verslininkais, kurie Lietuvoje lankėsi. Jie kalba, kad į Lietuvą tikrai nesiruošia investuoti dėl sudėtingos geopolitinės situacijos. Antras dalykas - tie, kurie investuoja, jie skaičiuoja investicinę grąžą, o didžiausia investicinė grąža šiomis dienomis yra JAV. Čia investicinė grąža - 25 proc., tad yra netgi didesnė nei buvo kai kurių investuotojų lūkesčiai. Tuo tarpu ES investicinė grąža - tik 7 proc. Jeigu mes dar pakelsime atlyginimus, tai tikrai nesitikėkime, kad tie, kurie gali pasirinkti rinkas, būtinai ateis į Lietuvą.

Aš manau, kad galima būtų sutvarkyti NT mokestį, nors tai nepavyko konservatoriams. Aišku, nereikėtų apmokestinti butų sovietiniais laikais pastatytuose blokiniuose daugiabučiuose. Bet jeigu tavo butas šiuolaikinis, modernus, jo vertė yra didelė, tai turėtum mokėti tam tikrą NT mokestį. Ar jeigu turi kelis būstus, reikėtų mokėti NT nuo suminės būstų vertės. Čia ir būtų daugiau socialinio teisingumo. Tik reikėtų aiškiai piliečiams pasakyti, kur tos papildomai gautos valstybės biudžeto pajamos bus panaudotos.