Per Kalėdas - daugiau šilumos senjorams

Viešojoje erdvėje šventiniu laikotarpiu galima pamatyti įvairių kvietimų jungtis prie iniciatyvų senjorams. Vieni renkasi pinti Advento vainikus, kurie paskui bus dovanojami senjorams, kiti patys mielai lanko vienišus vyresnio amžiaus žmones. Į šventines vakarones senjorus kviečia netgi įmonės, norinčios kažkam sukurti šventinį stebuklą.

Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacijos vadovas Remigijus Samuilevičius sako, kad, artėjant šventiniam laikotarpiui, padaugėja ir įvairių iniciatyvų, ir pačių organizacijų rengiamų renginių. Senjorai renkasi į vakarones, susitikimus, šventinius pasibuvimus, susitikimus su Kalėdų Seneliu.

„Kuo daugiau panašių iniciatyvų, tuo daugiau galimybių senjorams. Stengiamės, kad užimtumas būtų ne tik per šventes, bet ištisus metus. Pavyzdžiui, mūsų organizacija jau kuris laikas bendrauja su Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centru, kuris gruodžio pabaigoje organizuoja mums šventinį priėmimą tarsi restorane. Su jais bendraujame jau kuris laikas, jie kartą per mėnesį surengia mums panašią vakaronę. Pasveikiname vieni kitus su gimtadieniais, koks nors ansamblis pakoncertuoja, o paskui vyksta šokiai su gyva muzika. Žmonės labai smagiai įsitraukia į tokius vakarus. Vykstame ir į keliones įvairias, edukacijas, veiklos tikrai daug", - sako R.Samuilevičius.

Vien privačių iniciatyvų neužtenka

Pasak R.Samuilevičiaus, tokie susiėjimai senjorams labai svarbūs - tai socialinių ryšių palaikymas, proga pabendrauti. Ypač, kai daugybė senjorų yra vieniši ir neturi artimų žmonių. „Daugiausiai gražių iniciatyvų ir paramos akcijų inicijuoja organizacijos arba įmonės. Tai yra privačios iniciatyvos. Jos labai gražios, bet man atrodo, būtų puiku, jeigu būtų ir tam tikras valstybinis požiūris į senjorų užimtumą. Pavyzdžiui, norėtųsi daugiau dėmesio iš Vilniaus miesto savivaldybės. Kiek žinau, rajonuose požiūris visai kitoks. Savivaldybėje durys atviros, pasiūloma ir pagalba, ir patalpos. Pas mus Pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkas niekaip vis negali iki Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko prisibrauti. Savivaldybė galėtų parodyti dėmesio ne tik stadionams ar gatvėms, bet žmogui. Ypač, vyresnio amžiaus. Net per rinkimus dėmesio nesulaukiame", - sakė R.Samuilevičius.

Mato užsienio pavyzdžius

Jis sako, kad situacija kitose šalyse - visiškai kitokia. „Pavyzdžiui, Vokietijoje savivaldybės labai aktyviai dalyvauja remiant senjorų veiklas. Užsako renginius mažesnėmis kainomis, o bilietus, kuriuos nuperka, pasiūlo tokioms organizacijoms, kaip mūsų. Požiūris visiškai kitoks. Lietuvoje trūksta dialogo tarp organizacijų ir valdžios atstovų, - sakė R. Samuilevičius. - Mes daug vilčių dedame į Vyresnio amžiaus žmonių politikos įstatymą, kuris šiuo metu rengiamas Seime. Vienas iš laukiamų pokyčių, kuris būtų apibrėžtas jame, yra tai, kad savivaldybės būtų įpareigotos steigti vyresnio amžiaus žmonių tarybas ir taip remti šią visuomenės dalį. Nes kol nėra įstatyme prievolės, savanoriškai savivaldybės ne visada skuba prisidėti. Kol kas dėkojame, kad bent mūsų projektus valstybė finansuoja. Jais stengiamės užtikrinti kuo daugiau veiklų senjorams, rengiame renginius. Bet būtų geriausiai, kad stambios organizacijos gautų finansavimą, kuris leistų įdarbinti žmones. Juk reikia dirbti nuolat. Net ir vakaronę suorganizuoti yra rimtas darbas. O svarbiausia, kad tai daug nekainuoja, bet vis tiek gailima senjorams."

Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvos žmonėms artėjančių švenčių proga, R.Samuilevičius sako, jog visiems reikalinga sveikata: „O jeigu bus sveikata, bus daugiau ir energijos, ir visuomeninis gyvenimas bus aktyvesnis. Kviečiu visus būti aktyvesniais, įsitraukti į savanorystę, aktyviai dalyvauti politikoje ir patiems spręsti savo ateities problemas."

Interviu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos ir marketingo vadove Milda Vibrantyte:

-Šiemet Elektrėnų gyventojai buvo pakviesti aukoti žaisliukus, o jais buvo puošiami Advento vainikai senjorams. Panašių akcijų šventiniu laikotarpiu vyksta ir daugiau?

- Prieš šventes turbūt visi suskumbame padaryti kokį nors gerą darbą, tad ir tokių iniciatyvų būna daugiau. Žmonės nori prisidėti ir finansiškai, tačiau taip pat kviečiame prisidėti skiriant savo laiką. Tai turbūt yra net brangiau ir naudingiau.

Lietuvos Raudonajame Kryžiuje veikia senjorų klubai. Juose mūsų savanoriai veda įvairius užsiėmimus, kad būtų vystoma bendruomenė, senjorai vieni su kitais susipažintų. Šiuose klubuose dažniausiai lankosi senjorai, kurie neturi artimųjų, gyvena vieni ir kartais būna emociškai palūžę. Klubuose vyksta įvairios veiklos, nuo vainikų pynimo prieš Kalėdas iki „Bingo" vakarų ir kitų užsiėmimų.

Dalis senjorų negali išeiti iš namų, tad juos namuose lanko mūsų savanoriai. Jie lanko ir tokius senjorus, kurie patys nenori jungtis į iniciatyvas, atvykti į klubo veiklas. Jiems pakanka kontakto su vienu žmogumi, pokalbio prie arbatos.

- Kaip senjorai priima tokias iniciatyvas?

- Jie labai džiaugiasi. Dažnai vieniši senjorai namuose net nešvenčia Kalėdų, namų dėl savęs nepuošia. Jie nepripratę kažko daryti dėl savęs. Tačiau kai jie dalyvauja bendruomenėje, savanoriai veda užsiėmimus, nuotaikos būna visai kitokios. Tuomet pasikeičia ir požiūris. Išgirstame, kaip jie džiaugiasi, kad grįžus namo, yra kažkokia dekoracija, papuošimas, kuris pradžiugina ir suteikia šventinės nuotaikos. Tuomet ir šventės visai kitokios.

- Šventiniu laikotarpiu ir patys žmonės labiau įsijungia į panašias akcijas?

- Turbūt Kalėdos yra daugiausiai apie buvimą kartu, todėl natūralu, kad daugiau galvojame vieni apie kitus, dalinamės gerumu.

Kiekvienais metais prieš Kalėdas visoje Lietuvoje taip pat organizuojame akciją „Šviesių minčių Kalėdos". Visus Lietuvos žmones, kurie žino aplink juos gyvenant vienišų senjorų, kviečiame juos užregistruoti. Šventiniu laikotarpiu mūsų savanoriai lankys šiuos senjorus, nuneš eglės šaką, kurią kvies kartu papuošti, simbolinį žibintą ir šiek tiek saldžių dovanėlių. Žinoma, būna, kad kai kurie senjorai neįsileidžia ir sako, kad jiems nereikia pagalbos. Tačiau absoliuti dauguma labai apsidžiaugia tokia staigmena ir viskas dažnai pasibaigia tiek savanorio ašaromis, tiek to senjoro, kuris visai netikėtai sulaukia tokio šventinio stebuklo.

Stengiamės įtraukti ir verslus. Kai kurie ir patys susisiekia su mumis, norėdami padaryti gerą darbą ir padėti. Įmonės taip pat pasirenka savanorystės formą pinti vainikus su vienišais senjorais, patys pasirūpina priemonėmis. Mes tokiu atveju pravedame užsiėmimus, o su senjorais pina konkrečios įmonės kolektyvas.

- Bet gerus darbus daryti galime ir ne šventiniu laikotarpiu?

- Tikrai taip. Mes taip pat dirbame ne tik šventiniu metu, bet visus metus. Pagalba yra reikalinga kiekvieną dieną, nelaimės nesirenka laiko ir ištinka kiekvieną dieną. Finansinė parama taip pat reikalinga ne tik per šventes. Pagalba visus metus yra labai naudinga ir reikalinga.

- Kai kurios organizacijos pastebi, kad pastaruoju metu žmonės mažiau aukoja. Ar pastebite tokias tendencijas?

- Tai šiek tiek pastebėjome prasidėjus karui Ukrainoje. Tuomet žmonės labai noriai aukojo Ukrainai ir ukrainiečiams, o po to jautėsi sumenkęs dėmesys. Žmonės pavargo aukoti ir pavargo nuo blogų žinių, nerimo. Mūsų organizacija pastebi, kad, kai ištinka didelė nelaimė, kaip neseniai Vilniuje nutikusi aviakatastrofa, žmonės būna labai vieningi, nori padėti, siūlo pagalbą ne tik finansais, bet ir paslaugomis, daiktais ir viskuo, kuo gali.

- Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms artėjančių švenčių proga?

- Norėčiau palinkėti vertinti tai, ką turime. Pagalvokime, kiek daug žmonių to neturi. Taip pat linkiu visada apsidairyti, pastebėti, ar šalia esančiam žmogui nereikia pagalbos. Ištiesta pagalbos ranka gali padėti atsistoti ant kojų ir pakeisti gyvenimus. Jeigu jūs negalite padėti, galite padėti pasiūlydami kreiptis pagalbos. Dairykimės aplink save ir visada padėkime šalia esančiam. Nelikime abejingi ir pastebėkime kitus.