Pražydo liepa šalia kelio

Prie namų žydinti liepa, jos kupli laja, plačios šakos, teikiančios jaukų pavėsį ir su niekuo nesulyginamas aromatas lydi visus, kieno seneliai ar tėvai kažkada pasodino iš miško atsineštą mūsiškę mažalapę liepą. Ji užaugo, jos metus skaičiuodami dažnai suklystame, nes pasodinimo datos niekur neišliko. Bet mums ne tai svarbiausia...

Dar tik birželio pradžia. Gamta dar vis kopia į šviesos viršūnę. O Lietuvoje jau gerą savaitę (kitur - net dar ilgiau) žydi liepos. Stebimės, traukome pečiais - tikrai ne metas joms žydėti, nes paprastai tą jos daro sulaukusios Joninių. Kas atsitiko medžiams?

Pirmomis birželio dienomis liepos daug kur žydėjo Vilniuje. Marijampolės ir Lazdijų žmonės liudijo tą patį, o kai kas tikino pirmus jų žiedus radę ir žiedų dvelksmo aromatą pajutę net gegužės gale. Ar atkreipėte dėmesį į vieną faktą: pranešimai gauti iš miestų! Ne iš kaimų! Čia jau būtinas aiškus atsakymas...

Kaimo sodybje, pakelėje visada buvo sodinamos iš miško atneštos vietinės mažalapės liepos - tik ši rūšis auga mūsų gamtoje. Dar būdavę ir taip, kad gimus sūnui pasodindavo ąžuolą ar beržą (paprastai ąžuolą), o dukrai - liepelę.

Pasižvalgykite sodybose, o jei jas sunaikino piktos rankos - likusiose sodybviečių vietose ir pamatysite tokias liepas: jos aukštos ir plačios, nes augant joms niekas nepastojo kelio. Žydinti liepa pagelsta ir pabąla, nuo žiedų svorio nulinksta medžio šakos; sakoma - sunki ta liepos našta...

Žinia, taip sakome mes, o pačiai liepai tai netrukdo: kuo daugiau žiedų, tuo gyvesnė ji atrodo. Jei netikite, sustokite po žydinčia liepa, įkvėpkite jos saldaus aromato ir klausykitės: ar girdite, kaip žieduose dūzgia tūkstančiai bičių sparnų? Beje, žydinčios liepos reikia ne tik bitėms - ją dieną naktį lanko daugybė kitų vabzdžių, ir nebūtinai siekiančių rinkti nektarą ar žiedadulkes. Ypač judru čia šiltą vasaros vakarą, kai gali išvysti visą mitybinę ekologinę piramidę: naktinius drugius, plėviasparnius, juos medžiojančius laumžirgius, šikšnosparnius.

Renkantis sutemoms, plasteli paukštis lėlys, vabzdžių medžioti atskrenda mažasis apuokas. O naktį atslenka lapė, kiaunė ir barsukas, ežys - visiems jiems tenka ant žemės nukritę grambuoliai, nuo nektaro apsunkę drugiai.

Žodžiu, liepa apdovanoja visus.

O mes jau dabar miestuose regime žydinčias liepas ir stebimės, nes jos išsiskleidė, pražydo 3-4 savaitėmis anksčiau. Turime žinoti, kad taip žydi ne mūsiškos, bet įvežtinės, taigi - svetimžemės liepos.

Lietuvoje jų sodinama 15-20 rūšių, o jų formas sunku atpažinti ir suskaičiuoti. Įdomu tai, kad amerikinė liepa kilusi iš Šiaurės Amerikos, visos kitos - iš Europos pietų. Joms, „patekusioms" toli į šiaurę, nėra paprasta pritapti prie klimato kaitos veikiamų sąlygų.

Tiesa, be kitų yra nemažai tarprūšinių hibridų, kurių prigimtį atsekti sunku, todėl neretai tokias liepas pavadina tiesiog „paprastosiomis".

Kol mes stebėjomės anksti pražydusiomis liepomis, atėjo žinia: didžialapės liepos jau baigia žydėti!

Negali būti... o ką jos veiks visą vasarą?

Žiūrėkime į gamtą, stebėkime ir fiksuokime tokius dalykus. Kas žino, kaip jie atrodys po 10, po 20 metų?