„Kas su šita valstybe negerai?" - klausia M.Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas Marius Čiuželis. Šis fondas jau aštuonerius metus vykdo senjorams skirtos „Sidabrinės linijos" veiklą. Senjorams tokį svarbų projektą gali tekti uždaryti dėl biurokratinių žabangų. M.Čiuželis nesupranta, kodėl valstybei nerūpi projektai, kurie svarbūs tūkstančiams piliečių.
M.Čiuželis nuotrauka su antkapiu „Sidabrinei linijai" pasidalijo socialiniame tinkle, kur paskelbė, kad kelerius metus trukęs teismo procesas baigėsi nepalankiu sprendimu, dėl ko iš jo gali būti atimtas paramos gavėjo statusas.
Apie teismus su buvusia fondo darbuotoja M.Čiuželis jau yra pasakojęs anksčiau. Istorija prasidėjo, kai 2021 liepos 1 d. fondas vienai savo savanorei pasiūlė dirbti pagal individualią veiklą. To paties mėnesio viduryje darbuotoja paprašė būti įdarbinta, tai buvo padaryta, o apie įdarbinimą pranešta „Sodrai" liepos 13 d. Susitarta, kad už darbą iki įdarbinimo, fondas atsiskaitys pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.
„Dar po savaitės išvykau į kalnus pravėdinti galvos. Ir būdamas ten kažkur liepos 28 d. gaunu laišką: „Išeinu iš darbo, prašau atsiskaityti per 2 d.d, atšaukiu pateiktą sąskaitą faktūrą už darbą pirmosiomis liepos savaitėmis." Pareikalavo išmokėti 1 mėn išeitinę kompensaciją, dienpinigius už komandiruotes, į kurias siųsta nebuvo, kompensacijas už viršvalandžius", - pasakojo M.Čiuželis. Jis sako, kad tuomet nusprendė koreguoti „Sodroje" moters įdarbinimo pradžią, sumokėti algą tarsi būtų dirbusi nuo liepos 1 d su visais mokesčiais, nors galėjo sumokėti tik algą už įdarbintą laiką ir neapmokėti sąskaitos, kurią pati darbuotoja atšaukė: „Pakoregavome (atleidimo dieną), atsiskaitėme, sumokėjom visus mokesčius VMI ir „Sodrai" ir manėme, kad istorija baigėsi."
Bet darbuotoja kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl negautos išeitinės kompensacijos ir dienpinigių. Priimtas sprendimas, kad darbuotoja dirbo nelegaliai, nes darbo sutartis pasirašyta liepos 12 d., o dirbo ji nuo liepos 1 d.
Po šio sprendimo užsisuko teismo karuselė, nutartys keitė viena kitą, kol šią savaitę Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas padėjo tašką ir fondą pripažino kaltu dėl nelegalaus darbo. Todėl organizacijai gresia gauti nepatikimo mokesčių mokėtojo statusą ir prarasti paramos gavėjo statusą.
„Ką tai reiškia 750 tūkst. 60 ir vyresnio amžiaus Lietuvos žmonėms? Tik tai, kad „Sidabrinės linijos" gali nelikti. Įtraukus fondą į nepatikimų mokesčių mokėtojų gretas, VMI gali 3 metams panaikinti paramos gavėjo statusą. Dar nežinau kaip elgsis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri proceso pradžioje bejėgiškai nuleido rankas, kai kreipėmės pagalbos dėl jos kontroliuojamos institucijos sprendimų absurdiškumo ir su kuria pasirašytos ilgalaikės veiklos finansavimo sutartys", - trečiadienį socialinio tinklo anketoje pranešė M.Čiuželis.
Jis kreipėsi į šalies politikus, kurie gali padėti šioje situacijoje.
Interviu su M.Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovu Mariumi ČIUŽELIU:
- Ar po Jūsų įrašo, kas nors iš politikų susisiekė?
- Susisiekė Matas Maldeikis iš Seimo žmogaus teisių komiteto. Pažadėjo visokeriopai padėti. Padarys, ką tik galės, kas nuo jo priklauso.
- Kokių sprendimų laukiate?
- Pirmiausia išguiti institucinį mobingą iš mūsų valstybės ir teisinės sistemos, išvaikyti visus senus krienus, kurie vis dar dirba, vadovaudamiesi siauru suvokimu apie tai, kaip gyvenimas verda.
Reikia sveiko, šalto, racionalaus proto ir nesikabinėjimo prie mažareikšmiškumo. Mūsų situacija yra visiškai mažareikšmiška. Jokio kriminalo čia nėra. O Darbo kodeksas labiau surašytas iš užsienio šalių atvykusiems vairuotojams, kurie tikrai yra engiami ir su jais nesiskaitoma. Tuo tarpu mes sumokame visus mokesčius visiems: darbuotojui, valstybei. Netgi permokame ir liekame kraštiniais. Nežinau, kieno tai atsakomybė: Seimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo inspekcijos? Bet tokia situacija šalyje, manau, neturi tęstis.
- Ar yra tikimybė, kad paramos gavėjo statusas nebus atimtas?
- Kol kas niekas į šį klausimą atsakyti negali. Viso proceso metu tai bandėme aiškintis su teisininkais, bet vieningo atsakymo nėra.
Aš sutinku, kad mes padarėme administracinį liapsusą. Aš padariau nesąmonę, pripažįstu. Bet aš sumokėjau baudą, ketverius metus truko procesai, susimokėjau 50 tūkst. eurų teisinių išlaidų. Aš gavau pamoką. Jeigu valstybė siekia nubausti žmogų, kad jis daugiau to nekartotų, tas tikslas pasiektas. Kodėl reikia kenkti tūkstančiams žmonių, kurie su tuo niekuo nesusiję?
Jeigu netenkame paramos gavėjo statuso, mes priversti uždaryti „Sidabrinę liniją", nes nebus iš ko ją išlaikyti. Kodėl turi kentėti vyresnio amžiaus žmonės, kurie ir taip yra gyvenimo paraštėse. To aš niekaip nesuprantu.
- Organizacijų veiklos įprastai atsiranda ten, kur valstybė nepajėgi kažko padaryti...
- Būtent. Valstybė yra nepajėgi to daryti, todėl atsiranda privačios iniciatyvos. Tada vėl ta pati valstybė ima kaišioti pagalius į ratus. Žinoma, negalima suabsoliutinti. Bet tokios situacijos parodo, kad viena ranka duoda į delną, kita - per skruostą. Valstybė turi apsispręsti, kaip ji žiūri į nevyriausybinį sektorių. Jeigu nevyriausybininkai stengiasi padėti užkaišyti skyles, kurių valstybė užkaišyti negali, prašau, tuomet bent jau netrukdykite.
- Pernai atliktas tyrimas rodo, kad kas dešimtas senjoras jaučiasi vienišas. Jiems „Sidabrinė linija" yra svarbus projektas.
- Tai ypatingai svarbus projektas. Žmonės vis labiau priima šį projektą. Skambina ne tik pasiguosti, bet ir džiugesiu pasidalinti. Taip pat daug žmonių sako, kad žino mūsų liniją, bet dar neskambina, nes mano, kad nereikia. Bet jie prisipažįsta, kad šis žinojimas, jog toks projektas yra, suteikia jiems užtikrintumo, kad prireikus, jie turės, kam paskambinti. O dabar vienu ypu visa tai nubraukti...
- Komentaruose kažkas siūlė Jums steigti naują VšĮ, o tai reiškia savotiškai bandyti apeiti įstatymus. Lietuvoje sekasi tiems, kurie net nenori būti sąžiningi?
- Būtent. Prisipažinsiu, kad jau proceso pradžioje tokį siūlymą pateikė ir kai kurie teisininkai. Aš iš karto griežtai atsisakiau. Nenoriu tokiu būdu manipuliuoti. Turime fondą, kuris veikia dešimt metų ir padarė ne vieną gražų projektą. Dabar dangstytis naujai įsteigta VšĮ vien dėl kažkokių valdininkų nesąmonių... Kodėl turėčiau taip daryti? Jeigu jums to projekto nereikia, kodėl mūsų šeimai turi reikėti?