1 nuotr.Prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus apie poreikį spartinti Vokietijos brigados perkėlimą į Lietuvą, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atkreipia dėmesį, kad nuolatinio dislokavimo brigada yra tik papildomas saugumo garantas. Jam antrina ir penktadienį Lietuvoje viešintis Vokietijos 10-osios divizijos vadas Ruprechtas von Butleris.
„Koncentruojamės į nuolatinio dislokavimo brigadą Lietuvoje, bet pamirštame, kad šiandien čia turime jau priskirtą brigadą. Ir jei kartais indikacijos rodo, kad yra grėsmė, ta brigada bus čia, Lietuvoje, čia ir dabar“, – žurnalistams penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Rupšys.
„Esame pasirašę dar sausio mėnesį planą, kaip Vokietija čia dislokuos ir kaip būsime pasirengę. (...) Bet esmė – kai tik būsime pasirengę, tada Vokietija (brigadą – ELTA) ir dislokuos“, – Nemenčinėje žurnalistams penktadienį sakė V. Rupšys.
Jam antrino ir R. von Butleris, pabrėždamas, kad šiuo metu Lietuvoje esančios Vokietijos pajėgos prireikus gali būti bet kada aktyvuotos.
„Nepamirškite, kad Lietuvoje jau turime daug kitų priemonių – čia yra Padidinto budrumo brigada (...), jei būtina, ji gali būti per trumpą laiką aktyvuota. Nuolatinės brigados dislokavimas yra papildomas saugumo garantas. Todėl tai ne tas atvejis, kad Lietuvoje neva nėra Vokietijos pajėgų“, – sakė R. von Butleris.
„Galiu suprasti nekantrumą ir kad turime veikti kaip įmanoma greičiau. (...) Bet nepamirškime, kad jau turime ir kitų priemonių“, – pabrėžė vokiečių divizijos vadas.
Šią savaitę Lietuvoje viešėjo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Bendros spaudos konferencijos metu prezidentas G. Nausėda užsiminė, kad nuolatinės Vokietijos brigados dislokavimas šalyje turi vykti dar greičiau.
„Džiaugiuosi brigados dislokavimo eiga, tačiau mūsų strateginio saugumo aplinka reikalauja dar spartesnio tempo, neturime prabangos gaišti nei vienos minutės“, – pirmadienį O. Scholzo vizito metu kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
