Seimo narė: miškai virto rąstais

„Aistringai šiandien svarstome ne vieno apkaltos proceso pradėjimą Seimo nariams, bet aš siūlyčiau rimtai pagalvoti apie galimybę pradėti interpeliacijos procesą aplinkos ministrui S.Gentvilui. Motyvų yra daug, vienas jų - nesugebėjimas įgyvendinti įsipareigojimų visuomenei dėl miškų politikos.

Pjūklas, rąstas, euras - taip apibūdinčiau šiuo metu Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vykdomą miškų politiką Lietuvoje. Tie, kurie buvote išvažiavę į tą kitą Lietuvą už Vilniaus ribos, matėte plynėmis virtusius didžiulius miškų plotus. Susidaro įspūdis, kad situacija tampa nevaldoma ir nekontroliuojama. Viešojoje erdvėje mirgėte mirga pranešimų apie dešimtimis hektarų plynais kirtimais naikinamus miškus, o kirtimus vykdančios valstybinės įstaigos ir privatūs miškų savininkai atkerta, kad miškus būtina naikinti, nes juos užpuolė mistinis kenkėjas. Kenkėjas, kaip teigiama, naikina spygliuočius. Bet tada paaiškinkite man, kodėl visuomenės užfiksuotose nuotraukose matome rąstais virtusius ąžuolus, drebules, beržus ir panašiai?" - retoriškai per Seimo plenarinį posėdį klausė L.Girskienė.

Ji priminė, kad 2020 metų gruodį premjerė Ingrida Šimonytė, pristatydama XVIII Vyriausybės programą, iš tribūnos kalbėjo: „Mūsų tikslas - daugiau apsaugotų ir efektyviai naudojamų miškų".

„Aplinkos ministras S.Gentvilas antrino: „2021 metais parengsime nacionalinį susitarimą dėl miškų apsaugos ir naudojimo, skatinsime gamtinių vertybių apsaugai palankią miškininkystę, tolygiai mažindami ūkinių kirtimų apimtis saugomose teritorijose, rūpinsimės sengirės požymių turinčių miškų apsauga, sudarysime sąlygas, didinsime Valstybinių miškų urėdijos darbo efektyvumą".

Dabar jau 2023 metų pabaiga, iki Vyriausybės kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai. Atrodo, kad ši Vyriausybė, atstovaujama ministro S.Gentvilo, sugebėjo ir dėjo pastangas įgyvendinti vienintelį tikslą - bioekonomikos poreikiams užtikrinti stabilų į rinką teikiamos medienos kiekį. Na, gal dar vieną - didinti Valstybinių miškų urėdijos darbo efektyvumą. Tik čia reikėtų pridėti: jis bus vertinamas pinigine išraiška", - konstatavo L.Girskienė.

Anot jos, „skambiai pristatytas ministro ir dešimtis ar net šimtus tūkstančių kainavęs Nacionalinio miškų susitarimo parengimo ir pasirašymo procesas užmirštas, o dokumentas nukištas giliai ministro S.Gentvilo stalčiuje".

„Matyt, į ministro duris nuo proceso pradžios aktyviai beldėsi miško pramonės pasamdyti lobistai atidarė ministro duris ir įtikino ministrą nevykdyti per rinkimus visuomenei duotų įsipareigojimų, numesti Nacionalinį miškų susitarimą į kampą, o gal net ir nematyti pjūklais ir moderniais miškovežiais apsiginklavusių miško naikintojų galimo siautėjimo.

Rąstais virtę Pavilnių ir Verkių regioninių parkų miškų plotai, Dusetų girios botaninis-zoologinis draustinis, Kuršių nerijos nacionalinio parko miškas, Šimonių giria, Kačerginės, Molėtų, Klaipėdos rajono Šernų kaimo miškai. Viešojoje erdvėje apstu antraščių apie negailestingai kertamus miškus. Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, pranešimų apie galimus pažeidimus dėl miško kirtimo, medienos išvežimo šiais metais buvo gauta apie 100, iš jų saugomuose miškuose - 16 ir dalis pranešimų apie kirtimus nacionaliniuose parkuose", - dėstė L.Girskienė.

Seimūnė sakė gaunanti daugybę laiškų iš „mišką ne tik kaip rąstus, įvertintus eurų išraiška, biokuro krūva, vertinančių visuomenės atstovų, aplinkosaugos entuziastų".

„Visuomenė skundžiasi nesulaukianti reakcijos ir palaikymo ne tik išrinktų politikų, bet ir kirtimus kontroliuojančių institucijų. Visuomeninė organizacija „Aplinkosaugos koalicija" savo socialinio tinklo paskyroje dalijasi plynų sanitarinių kirtimų neūkinėse teritorijose žemėlapiu. Vaizdas, atvirai sakant, šokiruoja. Skelbiama, kad per šiuos 2023 metus Valstybinė miškų urėdija išdavė net 462 leidimus plyniems kirtimams antros grupės valstybiniuose miškuose. Priminsiu, kad antros grupės miškai yra rekreaciniai miškai ir draustiniai, šie miškai sudaro tik 15 proc. visų Lietuvos miškų plotų (...). Aš, reaguodama į dėl miškų naikinimo neabejingos visuomenės susirūpinimą, pažadu kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų atliktas tyrimas ir įvertinta, ar masiškai vykdomi plyni miškų kirtimai vykdomi teisėtai, tai yra siekiant apsaugoti mišką nuo mistinio kenkėjo", - pažadėjo L.Girskienė.