1 nuotr.Nors apie 74,7 proc. lietuvių pozityviai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tik 34,1 proc. per paskutinius 5 metus gerino savo kompetencija, rodo Užimtumo tarnybos atliktas tyrimas. Kaip teigia Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė, net apie pusę kompetenciją gerinusių asmenų tai darė vienkartinių užsiėmimų metu.
„Žmonių elgsena visiškai priešinga nusiteikimui. Ir čia turbūt reikėtų imtis tam tikrų veiksmų, kurie aktyvintų žmones“, – ketvirtadienį duomenų pristatymo konferencijos metu teigė G. Sinkevičė.
Tuo metu Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžia, kad sparčiai tobulėjant technologijoms, darbuotojų pasyvumas kelia pavojų karjeros galimybėms.
„Tai kelia susirūpinimą, nes visuose sektoriuose vyksta pokyčiai, automatizuojamos darbo vietos, dirbtinis intelektas keičia darbuotojus. Tuo metu žmonės pasyvūs ir galvoja, kad tai jų neliečia“, – aiškino I. Balnosienė.
Kaip parodo apklausa, tik 23,5 proc. asmenų svarsto apie galimybę gerinti kompetenciją artimuoju metu, o net 76,5 proc. mokytis neketina.
Anot Užimtumo tarnybos, daugiausiai per 5 metus mokėsi jaunimas, asmenys iki 30 m. – pastaraisiais metais jų mokėsi apie 41 proc., taip pat aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys – 52,2 proc., gyvenantys sostinėje – 44,6 proc., užimantys vadovaujančias pareigas – net 75,7 proc.
Tuo metu mažiausiai mokėsi nekvalifikuoti darbininkai – 10,2 proc., kvalifikuoti darbininkai – 22,7 proc. ir ilgiau nei metus nedirbantys asmenys – 15 proc.
Apklausa atskleidė, kad net 38,9 proc. respondentų nenori kelti kvalifikacijos, nes neturi noro ir poreikio, tuo metu 34,4 proc. asmenų teigė, kad jiems stinga laiko. G. Sinkevičė pastebi, kad tarp asmenų įvardijančių, kad kompetencijų gerinimui stinga laiko patenka daugiau moterų nei vyrų.
„Turbūt mūsų kultūroje dar gaju, kad moteris grįžta iš darbo, tada tvarko namus, prižiūri vaikus ir panašiai. Laiko tobulėjimui nelieka“, – sakė G. Sinkevičė.
Svarstantys apie mokymosi galimybes dažniausiai teigė norintys tobulėti – 38,8 proc., gauti didesnį darbo užmokestį – 37,5 proc., kilti karjeros laiptais – 32,8 proc. Populiariausios mokymų sritys – apskaita ir finansai, ko gebėjimus gerina 16,1 proc. apklaustųjų, užsienio kalbos – 15,4 proc., verslo kūrimas ir vystymas – 14 proc.
Vyresnio amžiaus žmonės savo kvalifikaciją kelia mažiausiai
Apklausos metu užfiksuota, kad tik penktadalis 60 m. perkopusių žmonių per paskutinius 5 metus kėlė kvalifikaciją. Tuo metu 50–59 metų grupėje tokių asmenų buvo 28,7 proc., 40–49 m. amžiaus dirbančiųjų – 38,2 proc., o tarp 30–39 m. – 37,8 m.
Negana to, vos 14,7 proc. asmenų, kuriems yra virš 60 metų, norėtų kelti savo kvalifikaciją. Anot I. Balnosienės, tokie asmenys tiesiog nemano, kad mokymasis nulemt geresnes karjeros galimybes.
„Vyresni respondentai nesieja mokymosi su karjeros galimybėmis – jų dažniausiai nurodytas mokymosi motyvas yra tobulėjimas ir gera savijauta. Tuo tarpu 30-49 metų žmonės dažniausiai mokymosi priežastimi įvardijo galimybes gauti didesnį darbo užmokestį“, – aiškino Užimtumo tarnybos vadovė.
Kaip rodo apklausa, poreikio mokytis nemato 55,9 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų, nedaug atsilieka ir 50-59 m. lietuviai – 48 proc. Tuo metu jaunesni asmenys, patenkantys į 30–39 m., nesimoko dėl laiko stokos – 42 proc. tokių asmenų įvardijo tai kaip priežastį, kodėl nekelia kvalifikacijos.
Užimtumo tarnyba tobulins, kaip ji teikia mokymosi pagalbą
Anot Užimtumo tarnybos duomenų, be laiko ar poreikio stokos, apklaustieji taip pat įvardijo, kad mokymasis brangiai kainuoja (14,3 proc.), dalis neranda tinkamų mokymų (11,7 proc.), dar 11,4 proc. abejoja, jog kursai pagerins įsidarbinimo galimybes, o informacijos trūkumu skundėsi 4,9 proc.
G. Sinkevičė pastebi, kad net kas dešimtas lietuvis nurodo, kad darbdaviai nesukuria darbo sąlygų mokytis. Pasak jos, darbdaviai baiminasi, kad pagerėjus darbuotojų gebėjimams, jie pakeis darbovietes.
„Darbdaviai įvardijo, kad jie nelabai norėtų, jog darbuotojai per daug mokytųsi. Anot jų, tai leistų darbuotojams lengviau pereiti į kitas darbo vietas“, – sakė G. Sinkevičė.
Pasak I. Balnanosienės, gyventojų požiūris į persikvalifikavimą itin aktualus Užimtumo tarnybai ir leis šiemet atsidarantiems karjeros centrams „Karjeras“ efektyviau vykdyti veiklą.
„Tai (tyrimo rezultatai – ELTA) leis kryptingiau dirbti su darbo ieškančiais žmonėmis pagal amžiaus grupes, jų turimas kompetencijas ir poreikius“, – sakė I. Balnanosienė.
Anot Užimtumo tarnybos, šiemet visoje šalyje atidarys 14 regioninių karjeros centrų „Karjeras“ į kuriuos galės kreiptis asmenys norintys išsirinkti tinkamą profesiją ar keisti veiklos profilį. Šiuo metu jau veikia 8 tokie centrai.
Užimtumo tarnybos inicijuotą apklausą „Vilmorus“ vykdė šių metų vasario 8–kovo 23 dienomis. Reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1275 darbingo amžiaus 18–64 metų šalies gyventojai.
Tyrimas vyko 35 miestuose ir 47 kaimuose, interviu dalyvavo 9,7 proc. tuo metu nedirbantys asmenys (8,7 proc. registruoti Užimtumo tarnyboje).
Užimtumo tarnybos inicijuotą apklausą „Vilmorus“ vykdė šių metų vasario 8–kovo 23 dienomis. Reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo 1275 darbingo amžiaus 18–64 metų šalies gyventojai.
Tyrimas vyko 35 miestuose ir 47 kaimuose, interviu dalyvavo 9,7 proc. tuo metu nedirbantys asmenys (8,7 proc. registruoti Užimtumo tarnyboje).
