1 nuotr.Siekiant iki 2030 m. suformuoti Lietuvos kariuomenės diviziją, krašto apsaugai skiriami asignavimai turėtų siekti bent 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aš daugiau sieju šį (finansavimo gynybai – ELTA) skaičių su mūsų labai rimtu, sakyčiau, strateginiu įsipareigojimu – sukurti nacionalinę diviziją iki 2030 m. Tai čia matematika labai paprasta – gali skirtis šiek tiek absoliuti suma, kurios tam reikia, tarp 12-14 mlrd. eurų. Taip, tai dideli pinigai Lietuvos mastu. Išskaidžius juos į metus, (...) mums iš tikrųjų reikia 5,5 proc. BVP, kad programa būtų įgyvendinta kaip numatyta – iki 2030 m.“, – trečiadienį interviu TV3 žinioms sakė G. Nausėda.
Anot prezidento, 2025 m. biudžetas jau patvirtintas, todėl, jo skaičiavimu, 5 proc. nuo BVP peržengiantis finansavimas turėtų būti skiriamas nuo 2026 m.
„Ne tik divizija, ne tik jos suformavimas žmonių prasme, bet ir apginklavimas, rezervai, infrastruktūra – tai daugybė lydinčių divizijos kūrimo dalykų“, – dėstė šalies vadovas.
Kaip skelbta anksčiau, naujajai Vyriausybei pakoregavus 2025 m. biudžeto projektą ir 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dydis sieks 3,91 proc. nuo BVP, teigė premjeras Gintautas Paluckas.
ELTA primena, kad po spalį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija iki 2030 m. negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 m.
Steigti Lietuvos kariuomenės diviziją VGT nutarė dar pernai gegužę.
