1 nuotr.Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad, siekiant kasmet iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), šios pajamos turėtų būti sudėtinės – surenkamos ne vien tik iš mokesčių Lietuvoje, tačiau ir per europinius fondus.
„Akivaizdu, jog visas (gynybos – ELTA) finansavimas negali eiti vien iš Lietuvos ekonomikos pajėgumų ir apie tai šnekame Europos mastu. Turi atsirasti ir didėti Europos gynybos fondas bei atsirasti tam tikras paskolų fondas, panašus į RRF fondą“, – sekmadienį žurnalistams kalbėjo premjeras.
„Čia bus, matyt, sudėtinis finansavimas, kuris, mano galva, būtų logiškas, nes gynybos klausimas svarbus visai Europai“, – tikino G. Paluckas.
Anot ministro pirmininko, galutinius sprendimus dėl konkrečių finansavimo šaltinių turės priimti Seimas, tvirtindamas 2026-2028 m. valstybės biudžetus – anot G. Palucko, bus siekiama balanso, kartu atsižvelgiant į iškeltus tikslus dėl didesnio finansavimo krašto apsaugai ir divizijos sukūrimo iki 2030 m.
„Kaip bus pildomas biudžetas, bus diskutuojama su koalicijos partneriais“, – pažymėjo G. Paluckas.
„Tačiau finansavimo priemones sukurti ir pateikti koalicijai ir Seimui ant stalo yra patikėta Vyriausybei. Todėl dėl poreikio visi sutinka, taip pat ir koalicija, bet dėl finansavimo dar kartą sakau – reikės priimti sprendimus“, – tikino Vyriausybės vadovas, reaguodamas ir į dalies koalicijos partnerių, tarp jų ir Remigijaus Žemaitaičio, kritiką dėl finansavimo šaltinių.
Paklaustas apie tai, ar didesnis krašto apsaugos finansavimas galėtų būti finansuojamas socialinių ir kitų valstybės reikmių sąskaita, G. Paluckas tikino šių sričių nepriešinantis – anot premjero, galima suderinti ir ekonominį augimą, ir didesnį socialinių paslaugų prieinamumą.
„Didelę dalį gynybos mes tikrai (..) finansuosime iš valstybės skolos, o tai reiškia, jog ekonominio prieaugio papildomos lėšos, kurios papuls į biudžetą, bus nukreipiamos į sveikatos sistemą, švietimo sistemą, kultūros ir panašius visai Lietuvai svarbius dalykus“, – teigė premjeras.
Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo G. Nausėda.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
