1 nuotr.Būsto įperkamumas Lietuvoje dar nėra pasiekęs iki pandemijos buvusio lygio, tačiau per ateinančius metus turėtų prie jo priartėti, rodo Lietuvos banko (LB) atliktas tyrimas.
„Atsižvelgiant į artimiausių laikotarpių palūkanų normų prognozes, tai įperkamumas turėtų pagerėti“, – antradienį žurnalistams teigė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
„Dabartinis būsto įperkamumo suprastėjimas yra laikino pobūdžio, panašias tendencijas išgyvena daug ES šalių“, – pabrėžė ji.
Kaip rodo LB tyrimas, vidutiniškai įpirkti būstą Lietuvoje reikia 6, o Vilniuje – 7 metinių atlyginimų, o šis rodiklis tebėra tarp geresnių Europos Sąjungos (ES) šalių rodiklių. Iš viso Lietuvoje gyventojai būsto reikmėms vidutiniškai išleidžia apie 11 proc. disponuojamųjų pajamų – lyginant su 2011 m. šis rodiklis siekė 18 proc., o 2020 m. – 9 proc.
Anot LB, būsto kainos augo dėl 2021 m. staiga atsigavusios bei sustiprėjusios paklausos ir nespėjusios laiku reaguoti pasiūlos. Paklausą stiprino tai, kad per pandemiją gyventojai sukaupė daugiau santaupų, siekė saugoti jas nuo infliacijos, kartu augant atlyginimams ir vyraujant mažoms palūkanų normoms.
Be to, Rusijos pradėtas karas 2022 m. reikšmingai padidino statybos sąnaudas ir taip dar labiau prisidėjo prie sustojusio pasiūlos augimo ir kainų didėjimo.
Tyrimas taip rodo, kad maksimalus su paskola įperkamas būsto plotas vidutiniam šalies gyventojui sumažėjo iki 53 kv. m. (kvadratinių metrų). Visgi tikimasi, kad, stabilizavusis būsto kainų augimui, mažėjant palūkanų normoms ir toliau sparčiai didėjant atlyginimams, galimybės pasiimti didesnę paskola gerės – vidutinis gyventojas metų pabaigoje su paskola galės įpirkti vidutiniškai 61 kv. m., 2025 m. pabaigoje – 67 kv. m. ploto būstą.
Visgi, kaip pabrėžia LB valdybos pirmininko pavaduotoja, laikui bėgant būsto įperkamumo situacija gali blogėti.
„Ateityje situacija aštrės, tą matome ir daugelyje kitų valstybių“, – tvirtino ji.
Anot LB, būsto įperkamumą mažins didmiesčiuose sparčiai augantis gyventojų skaičius, nuolat didėjanti būsto pirkimų investiciniais tikslais dalis, pernelyg plati valstybės parama, kokybiško būsto trūkumas dėl atsiliekančios renovacijos.
LB vertinimu, įperkamumo prastėjimą sukėlė stiprūs, tačiau laikini išorės sukrėtimai, kurių poveikis blėsta.
Siekiant gero būsto įperkamumo ilguoju laikotarpiu Lietuvos bankas siūlo keturias priemonių grupes, susijusias su būsto paklausos tvarumu, pasiūlos lankstumu, valstybės paramos tikslingumu ir būsto politikos kryptingumu.
