Skandalingas įrašas peržiūrėtas jau beveik 15 mln. kartų!

Štai, kas rašoma "Facebook".

Arvydas DAUNYS:

Įdomių dalykėlių turime, pasirodo, šiam rytui :) Elono Musko „X“ tinkle paviešintas (https://x.com/elonmusk/status/1900750184641946103) įdomus video apie JAV ambasados Vilniuje veiklą, kuria buvo koordinuojami Džordžo Sorošo remiamų grupių siekiai sunaikinti laisvą Lietuvos žiniasklaidą, o kalbant konkrečiai - „Respublika“ grupę.

„Respublika“ leidinių grupė tuo metu buvo tikra žiniasklaidos imperija (Lietuvos mastu) ir turėjo didelę įtaką - buvo laikoma antra Lietuvoje pagal skaitomumą.

Šiandien ji faktiškai sunaikinta. Galima sakyti - planas įgyvendintas. Respublikai prikabinta antisemito etiketė, ji prarado buvusias pozicijas, taip pat ir lengvatų žiniasklaidos leidiniams srityje.

Kodėl tuo susidomėjo JAV? - Kaip rašoma paviešintuose laiškuose - jauna respublika (Lietuva) galėjo nukrypti „nenaudinga kryptimi“, nes „Respublika“ kritikavo Vakarų remiamus politikus ir Sorošo fondų remiamas „visuomenines“ organizacijas. Jai norėta kelti bylas už šmeižtą, tačiau iniciatoriai nebuvo tikri dėl pergalės teisme (matomai „Respublika“ skelbė tiesą). „Respublika“ turėjo didelę įtaką ir, kaip rašoma „politikai jos bijojo“.

Todėl akivaizdi priežastis ją sunaikinti. Laiškuose nieko nerašoma apie Delfi ar Lrytą - su jais matomai JAV jokių problemų neturėjo. Šie leidiniai nieko nerašė apie Sorošo fondų (jie laiškuose žymimi OSF) veiklą ir užkulisinius, kenkiančius Lietuvos nacionaliniams interesams, politikų darbelius. Tuo užsiėmė tik „Respublika“ leidinių grupė. Kėlusi nerimą JAV.

Wiki Leaks paviešintuose dokumentuose (https://www.wikileaks.org/plusd/cables/05VILNIUS1223_a.html) pažymima, jog „Rusijos žvalgyba žinojo, kad Džordžas Sorošas dirba CŽV“ apie ką rašė „Respublika“.

„Ambasada (JAV) toliau rems NVO, kurios atlieka svarbų vaidmenį telkiant visuomenės (palankios JAV siekiams) dalyvavimą vis dar jaunoje Lietuvos demokratijoje“ - rašoma viename laiške.

 Lapkričio 10 d. straipsnyje (Respublikoje)  Sorošas kaltinamas pakenkęs apkaltos būdu nušalintam buvusiam prezidentui Rolandui Paksui ir finansuojantis Oranžinę ir Rožinę revoliucijas Ukrainoje ir Gruzijoje“, rašoma Wiki Leaks medžiagoje.

„Vėlesniuose straipsniuose nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos žino, kad Sorošas dirba CŽV ir teigia, kad JAV vyriausybė gali remti šias CŽV pastangas pakenkti  „stabilumui“ regione“, cituoja Wiki Leaks.

(Lietuvos žiniasklaida ir politikai retai kritikuoja Soroso veiklą Lietuvoje), rašoma laiške, kas liudija, jog Lietuvoje žiniasklaidos nebeturime. Ten pažymima, jog net Latvijoje su šiuo reikalu visiškai kitaip.

Skelbiamos pavardės:

(Džordžo Sorošo) OSF-Lietuva yra susijusi su gerai ir palankiai žinomais žmonėmis: Darius Kuolys (Pilietinės visuomenės instituto direktorius), Rytis Juozapavičius (organizacijos „Transparency International“ direktorius) Lietuva), Virgis Valentinavičius (OSF Lietuva valdybos pirmininkas, ir buvęs ELTA vadovas), Tomkaus konkurentas Rimvydas Valatka (Lietuvos Rytas“ vyresniojo redaktoriaus pavaduotojas), Romas Sakadolskis (Amerikos balsas)  bendradarbis), Egidijus Aleksandravičius (istorijos profesorius) ir Leonidas Donskis (filosofijos profesorius).

Yra ten ir toks tekstas:

„Kad lapkričio 17 d. „Respublikos“ numeryje buvo šis bonmotas: „Ultimatumas: jei Sorošo politikai pakenks visuotinai išrinktiems  vadovams, „Respublikos“ vadovybė eksportuos atgal į JAV Sorošo paketą, kuris šiuo metu užima Prezidento rūmus (skaityti: prezidentas V. Adamkus)“.

Duomenys, kurie skelbiami Wiki Leaks yra 20 metų senumo (2005 m.), bet galima beveik neabejoti, kad visa ši JAV veikla prieš laisvą Lietuvos žiniasklaidą buvo vykdoma ir visą likusį laiką, ypač, kai buvo pasodintas Wiki Leaks įkūrėjas Džulianas Asandžas (Julian Assange), prieš kurį buvo atmesti kaltinimai tik praėjusių metų rudenį, po daugybės metų persekiojimų ir įkalinimų. Tik jo dėka šiandien žinome kaip viskas buvo.

Povilas GYLYS:

Šia medžiaga verta pasidomėti. Remdamasis savo asmenine patirtimi, manau, kad daugelis čia minimų faktų yra teisingi. Globalistai (K.Švabas, G.Sorošas, Pasaulio ekonomikos forumas...) per SAVO spaudą, NVO ir SAVO politikus Lietuvoje vykdė neokolonijinę veiklą.

Veikė iš gelmių ir labai plačiu frontu. Užvaldė net universitetus, įtraukė dalį įtakingos dvasininkijos...

Labai svarbi pastaba: Lietuva buvo valdoma ne iš Latvių gatvės, ką konspiracijos tikslais trimitavo dvaro medijos, bet iš Akmenų gatvės. Tikiuosi, kad laimėjus D.Trampui, padėtis pasikeis.

Raimondas ŠIMAITIS:

R. Pakso istorija vėl iškilo į paviršių, pasirodžius informacijai jog USAID apmokėjo, o Sorošas, per įtakos agentus įvykdė R. Pakso nušalinimą.

Kas inicijavo apkaltą?

Apkaltos procesą inicijavo Seimo nariai  2003 m. lapkričio mėn.

Iniciatoriai:

Vytautas Landsbergis (Tėvynės sąjunga) – vienas pagrindinių apkaltos šalininkų, aktyviai kėlęs klausimą dėl R. Pakso veiksmų.

Julius Sabatauskas (Socialdemokratų partija) – dalyvavo formuojant apkaltos pagrindą.

Aloyzas Sakalas (Socialdemokratų partija) – prisidėjo prie teisinės argumentacijos.

Seimo laikinoji tyrimo komisija , sudaryta 2003 m. lapkričio 4 d., vadovaujama Juozo Oleko (Socialdemokratų partija), ištyrė VSD pateiktą informaciją ir rekomendavo pradėti apkaltą.

Iniciatyva buvo daugiausia centro-dešinės ir kairiųjų politikų, įskaitant Tėvynės sąjungą ir Socialdemokratų partiją, kurie tuo metu turėjo daugumą Seime.

Kas balsavo už R. Pakso nušalinimą?

2004 m. balandžio 6 d. Seimas balsavo dėl trijų kaltinimų R. Paksui. Balsavimas vyko slaptai, o rezultatai buvo tokie:

Pirmasis kaltinimas (neteisėtas pilietybės suteikimas J. Borisovui):

Už: 86 balsai

Prieš: 17 balsų

Susilaikė: 2 balsai

Antrasis kaltinimas (valstybės paslapties atskleidimas J. Borisovui):

Už: 86 balsai

Prieš: 18 balsų

Susilaikė: 1 balsas

Trečiasis kaltinimas (poveikis privačių asmenų naudai):

Už: 89 balsai

Prieš: 14 balsų

Susilaikė: 2 balsai 

Žemiau pateikiamas kai kurių Seime buvusių Seimo narių sąrašas, tačiau tiksliai nurodyti, kaip kiekvienas balsavo neįmanoma, nes slapto balsavimo protokolai ne vieši. Vis dėlto, remiantis viešais duomenimis, pagrindiniai apkaltos šalininkai buvo iš šių frakcijų:

Tėvynės sąjunga (pvz., Vytautas Landsbergis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė)

Socialdemokratų partija (pvz., Algirdas Brazauskas, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas)

Liberalų ir centro sąjunga (pvz., Artūras Zuokas)

Prieš apkaltą daugiausia pasisakė R. Pakso vadovaujamos Liberalų demokratų partijos nariai (pvz., Henrikas Žukauskas, Egidijus Klumbys). Visų 141 Seimo narių vardų ir pavardžių sąrašas yra per ilgas kelti čia, bet jis prieinamas 2000–2004 m. kadencijos Seimo archyvuose.

Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. pateikė išvadą, kad R. Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Teismo sudėtis tuo metu buvo tokia:

Egidijus Kūris (pirmininkas)
Augustinas Normantas
Jonas Laniauska
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Armanas Abramavičius
Ramutė Ruškytė

Išvada buvo priimta vienbalsiai, remiantis Seimo pateiktais įrodymais. E. Kūris vėliau viešai kalbėjo apie proceso sudėtingumą, bet pabrėžė, kad sprendimas buvo pagrįstas teisiniais, o ne politiniais motyvais.

Žiniasklaidos bei viešų asmenų vaidmuo

Rolando Pakso apkaltos procese žiniasklaida ir jos veikėjai turėjo esminį vaidmenį viešindami skandalą, formuodami naratyvą ir eskaluodami, bei nukreipdami pageidaujama linkme. Kai kurie žurnalistai ir leidiniai aktyviai prisidėjo prie neigiamo Pakso įvaizdžio kūrimo, kartais peržengdami padorumo ribas ir būdami šališki. Kiti, gynė.

Kas puolė R. Paksą?

„Lietuvos rytas“ – pagrindinis dienraštis, vadovaujamas redaktoriaus Gedvydo Vainausko , publikavo kritiškus straipsnius, akcentuodamas Pakso ryšius su Jurijumi Borisovu ir tariama  grėsme nacionaliniam saugumui.

Pavyzdžiui, straipsniai dažnai rėmėsi VSD pažymomis, tačiau antraštės (pvz., „Prezidentas pardavė Lietuvą“) buvo sensacingos ir sustiprino neigiamą toną.

LRT – nacionalinis transliuotojas, kuriame dirbo Edmundas Jakilaitis , transliavo reportažus, pabrėždami skandalo rimtumą. Jakilaitis prisidėjo prie skandalo atskleidimo, viešindamas nugirstą pokalbį tualete, kas tapo svarbiu apkaltos įrodymu, tačiau tai galėjo būti vertinama kaip vienpusė informacija, nepaliekanti erdvės Pakso pozicijai.

„Delfi“ – internetinis portalas, vadovaujamas tuo metu tokių redaktorių kaip Monika Garbačiauskaitė-Budrienė (vėliau tapusi LRT vadove), aktyviai sekė įvykius ir dažnai pateikė apkaltą palaikančią perspektyvą. Greitos publikacijos ir komentarų skiltys eskalavo visuomenės reakcijas, kartais remdamiesi nepatvirtintais šaltiniais.

Kas gynė R. Paksą?

„Respublika“ – dienraštis, vadovaujamas Vito Tomkaus , nuosekliai gynė R. Paksą, teigdamas, kad apkaltos procesas buvo politinis susidorojimas, o ne teisinis pagrindas. Straipsniai dažnai kritikavo valdžios institucijas ir pabrėžė Pakso nekaltumą.

„Vakaro žinios“ – redaktorius Raimundas Celencevičius ir kiti autoriai gynė R. Paksą, publikavę tekstus, kuriuose apkaltos iniciatoriai buvo vaizduojami kaip sąmokslininkai. Leidinys akcentavo Pakso šalininkų nuomonę, kritikuodamas „proglobalistinę“ žiniasklaidą.

Kas tyčiojosi ar kūrė nebūtas istorijas?

Andrius Mamontovas – atlikėjas sukūrė dvi satyrines dainas („Prezidento rūmai“ ir „Jurijus Borisovas“), remdamasis Pakso interviu ištraukomis, pvz., „Neatsistatydinsiu“. Šie kūriniai tapo viešų pašaipų dalimi, sustiprindami absurdišką skandalo įvaizdį

„Dviračio šou“ – TV laida, kuriai vadovavo Haroldas Mackevičius, rodė humoristinius siužetus apie Paksą, vaizduodama jį kaip komišką figūrą. Pavyzdžiui, buvo parodijuojami jo posakiai ar ryšiai su Borisovu, kas eskalavo pašaipą.

Karikatūristai – „Lietuvos ryte“ publikuotos karikatūros, kurias sukūrė tokie autoriai kaip Rytis Daukantas , vaizdavo Paksą neigiamai – dažnai šalia Borisovo ar su korupcijos simboliais.

Šios iliustracijos kūrė perdėtą, kartais išgalvotą naratyvą.

Gintaras FURMANAVIČIUS:

Elonas Muskas pasidalino video apie 2004 metų perversmą Lietuvoje. Jo komentaras: „Verčia susimąstyti”.

Apie tai pasakoja Mike Benz - vienas tų, kuriuos Bideno valdžia visada norėjo užčiaupti. Jis yra buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas ir dabartinis organizacijos „Foundation for Freedom Online“ (FFO) vykdomasis direktorius.

Ši organizacija siekia ginti žodžio laisvę ir atvirą internetą. Savo veikloje FFO Benzas aktyviai kritikuoja vyriausybinę ir socialinių tinklų cenzūrą, pabrėždamas skaitmeninės laisvės svarbą.

Sunku bus teisingai iš tų pačių šaltinių apmokamai žiniasklaidai apsimesti, kad nieko neįvyko, kai per vieną dieną yra 14 milijonų peržiūrų...

Vilius KAVALIAUSKAS:

UŽ TIESĄ PAGIRS NEBENT PRIE DANGAUS VARTŲ.

Mano tėvų virtuvėje ant sienos kabojo Rolando Pakso portretas. Tėvas buvo santūrus, bet mama kas kelintą dieną apsirengdavo ir troleibusu važiuodavo į eilinę demonstraciją prezidentui Paksui remti. Tai darė nuoširdžiai, ir jeigu kas iš artimųjų galvojo kitaip, niekada to į akis mamai nesakė.

Jau 20 metų, kai eitynės už Paksą nevyksta. Jau 15 metų, kai į ramesnį pasaulį (kur nerengiamos jokios demonstracijos – nei protesto, nei paramos) persikėlė tėvai. Pro dangaus vartus jie praėjo be kliūčių – vien dėl gausybės jų, kaimo mokytojų, gerai išauklėtų mokinių. Prie tų vartų pagal simpatijas politikams nerūšiuoja.

Kai išgirdau apie prezidento Pakso nušalinimo informaciją, kurią ne be Elono Musko įtakos gavome iš Amerikos, pagalvojau: tie žmonės, kurie prieš 20 metų gynė tvirtai už Lietuvą stojusį prezidentą, jau nesužinos, kad buvo teisūs.

Nors jų buvo labai daug, jų nuomonės nepaisė. Ir mūsų politikai labai didžiavosi, pirmieji Europoje be ginklo nuvertę išrinktą prezidentą. Nors jį išrinko dauguma šalies piliečių, jį svetimų užsakymu nušalino nelabai dori žurnalistai, teisėjai ir Seimo nariai.

Amerika, pranešdama mums apie nedorą kišimąsi į kitos valstybės vidaus reikalus, nori apsivalyti. Ar tas procesas bent prasidės Lietuvoje?

BUS PAPILDYTA