×
(1/1) Justinas Marcinkevičius ir Rimas Tuminas. Redakcijos archyvo nuotr.
Atsisiųsti
1 nuotr.
Justinas Marcinkevičius ir Rimas Tuminas. Redakcijos archyvo nuotr.
Tik ąžuolai prieš vėtras krūtine,
Prieš vėją eidami numiršta.
Ir stovi, žaibo laukdami,
Kol liepsnoje kaitros ištirpsta.
Jie sudega, didieji šviesuliai,
Šventoves mūsų atkartoję.
Ir tampa tarsi aukurai,
Ir įkvepia širdis, ir moja
Sava ryškia šviesa tamsybėje
Dienų, kai dvaro šunys loja.
Ir šypsos mirę ąžuolai -
Drobulę baltą pasikloję.
Drobulę balintą, ištiestą
Kelionėje iš čia į tą -
Į Amžinybės ryškią šviesą -
Gyvybės ir mirties rate.
Tik ąžuolai prieš niekšus
Nesiklaupia, net mirdami
Jie eina. Išlydi gedinti gamta,
Dainuodama jiems dainą.
2024-03-10
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
