Mindaugas PUIDOKAS: Ar G.Landsbergis tikrai jau laimėjo karą su Kinija?

Visi žinome, kad Europos Sąjungos politiniai lyderiai - Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Lejen (Ursula von der Leyen), Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) ar Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) oficialiai važiuoja tartis dėl ekonominio ir politinio bendradarbiavimo į Kiniją. O Lietuva?

Lietuvos Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen vyksta oficialaus vizito į Taivaną, nors oficialiai mūsų valstybė niekada neatšaukė vienos Kinijos politikos, pagal kurią Taivaną yra pripažinusi Kinijos sudėtine dalimi. Lietuvos valdžia pasirinko viešai vykdyti politinį ir ekonominį karą su viena iš galingiausių pasaulio valstybių!

Iššūkis rimtas, bet juk mes stiprūs ir galingi, turim neišsemiamus rezervus tokiems ekonominiams ir politiniams karams. Smulkmena, kurios liberalkonservatorių vyriausybė nenori pastebėti - tai naujausiame LR Seimui pateiktame biudžeto projekte numatytas 3 procentų nuo BVP deficitas. Tai reiškia, kad bus išleista gerokai daugiau lėšų nei gauta pajamų. Lietuvai ir vėl teks skolintis milijardus eurų, valstybės skola išaugs iki 39,8 procento nuo BVP!!!

Manau, verta giliau panagrinėti, kaip sulaukėme laikų, kai opozicijos Seimo nariai neturi teisės net paklausti Konstitucinio Teismo (KT) dėl Kinijos priešiškumo statuso teisėtumo!? Kodėl parašus paklausimui padėję Seimo nariai kai kuriose žiniasklaidos priemonėse iš karto buvo pulti ,,linčiuoti" kaip valstybės išdavikai!?

Konservatorių grasinimai apkalta dėl kreipimosi į KT

Primenu, kad konservatorius Mindaugas Lingė kartu su kolegomis liberalkonservatoriais ėmėsi viešo puolimo ieškodamas Seime priešų, kurie drįso paklausti Konstitucinio Teismo dėl visos Kinijos valstybės laikymo priešiška Lietuvai teisėtumo ir pagrįstumo.

Po dirbtinai sukurtos dramos paaiškėjo, kad, Petrui Gražuliui inicijavus kreipimąsi į KT, jį pasirašė 35 Seimo nariai. Tarp jų - ir aš. Kreipėmės dėl Ingridos Šimonytės vyriausybės sunkiai suprantamo nutarimo, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimų techninę, programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą. KT atsisakė šį kreipimąsi nagrinėti. Kinija lieka prilyginta šalims, vykdančioms aktyvius karinius veiksmus.

Pasak advokato G.Kaminsko, padėjusio parengti šį kreipimąsi į KT, „problema ta, kad į sąrašą, kurį vyriausybė patvirtino, nėra įtrauktos tokios valstybės kaip Iranas, Šiaurės Korėja ar kitos, kuriose nėra demokratijos, o yra diktatūros." Visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis vyriausybė provokuoja Kiniją ir įtraukia ją į tokį sąrašą.

Ar tikrai visos Kinijos įmonės yra Lietuvai pavojingos? Ką daryti dėl to, kad Seimo nariai naudoja „Apple iPhone", kuris yra surenkamas Kinijoje ir ten pagamintos dauguma jo detalių? Kyla daug absurdiškų situacijų, nes daugybė vakarietiškų kompanijų kompiuterinių sistemų, kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir jų detalių bei įrangos yra gaminama Kinijoje. Seimo nariams darbui išduodami kompiuteriai „Lenovo" taip pat yra kiniški. Kaip čia dabar yra? Seimui ir Seimo nariams Kinija jau saugi?

Vyriausybės sprendimo absurdiškumas ir įgyvendinimo dirbtinumas - akivaizdūs. Dėl to demokratijoje teisėta klausti savo šalies Konstitucinio Teismo. Valdančiųjų kaltinimai Seimo nariams, pateikusiems kreipimąsi, ir konservatorių grasinimai apkalta parodo, kad naudojamos visos priemonės, siekiant apjuodinti politinius oponentus bei nukreipti dėmesį nuo esminių Lietuvos problemų.

Tarptautiniuose susitarimuose palaikome vienos Kinijos idėją

Dar keisčiau Lietuvos elgesys Kinijos atžvilgiu atrodo, kai pradedi nagrinėti Lietuvos tarptautines sutartis su Kinija, kuriose mes palaikome vienos Kinijos idėją. Lietuvos sutartyje su Kinija, pasirašytoje dar 1991 metais, pripažįstama Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė kaip vienintelė teisėta Kinijos ir Taivano, kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos, vyriausybė.

Lietuvos vyriausybė pagal šią sutartį yra įsipareigojusi neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu. Tad kodėl dabar viešai deklaruojame kitus dalykus nei parašyta oficialiuose dokumentuose bei sutartyse!? Tie dokumentai juk nenustojo galioti. Ar Lietuvoje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis inicijavo tarptautinių sutarčių su Kinija pakeitimus? Ne.

Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas teigia, kad laikytis tarptautinių susitarimų mus įpareigoja Konstitucija.

Ar Taivano diplomatinės atstovybės atidarymas Vilniuje buvo teisingas žingsnis? Ar iš tiesų atsivėrė taip žadami nauji ekonominiai keliai ir ryšiai su Taivanu?

Realybė yra liūdnesnė. Viena iš pasaulinių lyderių lustų gamyboje Taivano kompanija TSMC šių metų vasarą paskelbė investuosianti 3,5 mlrd. eurų į naują puslaidininkių gamyklą Vokietijoje. Bendros investicijos į gamyklą Vokietijoje - pirmąją TSMC gamyklą Europoje - viršys 10 mlrd. eurų. Tad kur tie garsūs mūsų valdančiųjų pažadai, kad Taivano įmonės jau netrukus pradės Lietuvoje gaminti lustus!?

Kodėl prarandame eksporto milijonus?

Turime daug pavyzdžių iš ES, kai pasirinktas kitas politikos kursas bendraujant su Kinija. Pavyzdžiui, Slovėnija ekonominei atstovybei pasirinko ne Taivano, o Taipėjaus pavadinimą. Kitur pasaulyje Taivano atstovybės taip pat veikia sostinės Taipėjaus vardu. Tik Vilniuje atidaryta atstovybė pavadinta Taivano pavadinimu.

Šių veiksmų žalą Lietuvos verslai jaučia iki šiol. Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko teigimu, paaukojome didžiulę Kinijos rinką su didžiuliu potencialu, į kurią mūsų šalies eksportas nuolatos augo.

Kiniją bandoma pakeisti mažesniu Taivanu, kuriam net nesame prioritetine šalimi. Jie čia atsidarė savo atstovybę ir viskas tuo baigėsi. Realios rinkos Taivane Lietuvos įmonės neturi. Pagal Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenis, 2022 m. Lietuvos eksportas į Taivaną siekė 27,87 mln. Eur , kai tuo tarpu Lietuvos eksportas į Kiniją siekė 99,6 mln. Eur.

Nereikia pamiršti, kad dar 2021 m. Lietuva eksportavo į Kiniją prekių už 227,8 mln. Eur, o 2020-aisiais, kai nebuvo jokio konflikto, net už 350 mln. eurų. Matome eksporto sumažėjimą daugiau nei 3,5 karto! Ar ketvirčio milijardo eurų eksporto praradimas kasmet yra pateisinamas mažai Lietuvai su silpna ekonomika?

Nagrinėjant tiesiogines užsienio investicijas matome, kad Taivano tiesioginės investicijos Lietuvoje 2022 m. siekė vos 0,14 mln. Eur (100-oji vieta pagal tiesioginių investicijų dydį Lietuvoje). Kai tuo tarpu Kinijos tiesioginės investicijos Lietuvoje buvo šimtus kartų didesnės ir siekė 40,69 mln. Eur (32-a vieta pagal tiesioginių investicijų dydį).

Lietuvos tiesioginių investicijų į Taivaną 2022 m. nebuvo, o Lietuvos tiesioginės investicijos Kinijoje siekė 39,78 mln. Eur. Kinijos svarba importo prasme dar didesnė, importas iš Kinijos į Lietuvą 2022 m. siekė 1,99 mlrd. Eur (10-a pagal svarbą importo partnerė), kai importas iš Taivano siekė 139,77 mln. Eur (33-ias pagal svarbą importo partneris). 2022 metai buvo rekordiniai importo prasme iš Kinijos, tik tos prekės į Lietuvą nebeatkeliavo tiesiogiai, kaip anksčiau. Jos atkeliavo ratu per kitas šalis - Belgiją, Vokietiją ar Suomiją, kas lemia 7-10 proc. didesnes sąnaudas Lietuvos vartotojams.

Kiek mažas Taivanas gali atsverti Kinijos rinką? Kiek nukenčia Lietuvos vartojai, mokantys papildomai? Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos nario Kęstučio Černecko teigimu, mūsų šalies įmonių persiorientavimo procesas į kitas šalis yra ilgas ir nelengvas: „Procesas - ilgas, nėra, kad spragteli pirštu, o milijonai ateina iš kitur. <...>Lietuva čia tikrai nėra laimėjusių pusėje, kaip bebūtų gaila".

V.Čmilytė-Nielsen vizitas į Taivaną provokuos Kiniją

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritiškai vertina Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen vizitą i Taivaną: „Dabar gilinamos tos problemos, kurių Lietuva, vienintelė iš ES valstybių, prisidarė. Prisiminkime, prieš porą savaičių buvo ES susitikimas su Kinija: komisarai važiavo, ambasadoriai buvo. Lietuvos pozicijos niekas nepalaiko." Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys taip pat yra išreiškęs kritišką poziciją dėl Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu.

„Matome, kas vyksta pasaulyje - ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje, ir Kalnų Karabacho konfliktas, ir Afrikoje visa virtinė konfliktų, „Hamas" išpuolis prieš Izraelį. Akivaizdu, kad pasaulis įkaitęs. Šiuo metu didžiausias pastangas reikia dėti, kad kažkaip grąžintume tarptautinę tvarką. Aš kiekvieną vizitą, kiekvieną žingsnį, kuris aitrina konfliktus, taip ir galiu vertinti, kad tai prie bendros tvarkos neprisideda", - sakė G.Surplys.

Kol visas pasaulis deda pastangas vardan taikos, liberalkonservatoriai nori įvelti Lietuvą į dar gilesnį ekonominį ir politinį karą su Kinija. Juk Kinija tikrai daro ir darys iš Lietuvos pamoką kitoms šalims, kad taip elgtis kitos valstybės nedrįstų! Jie tam turi beribių resursų, priešingai nei Lietuvos valdžia, bet jai tai nerūpi. Mojuoti vėliavomis lengva. Kentės ne jie. Kentės šalies gyventojai, verslo įmonės.

Ar valdžia ir toliau ves šalį priešų paieškos keliu?

Kaip elgsis Lietuva dabartinėje pasaulį apėmusioje krizėje, kai pasaulis grimzta vis giliau į chaosą ir karus? Ar bus stengiamasi ieškoti partnerių? Kol kas matome nuolatinę naujų priešų paiešką ir konflikto tarp Lietuvos ir Kinijos aštrinimą. Jau dabar dalis verslininkų pradeda kalbėti, kad Lietuva turės ieškoti būdų atnaujinti ekonominius ryšius su Kinija.

Gal laikas dabartiniams valdantiesiems pergalvoti savo užsienio politikos strategiją? Ar tikrai premjerė I.Šimonytė ir užsienio reikalų ministras G.Landsbergis atstovauja Lietuvai bei jos gyventojų interesams? Konservatorių pagyrūniškos kalbos, kad ekonominiame kare jie jau įveikė Kiniją - skamba kaip kliedesiai iš tam tikrų palatų. Lietuvos ekonomika išgyvena vienus sunkiausių išbandymų šiuo metu.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas prarado savo turėtas pozicijas. Pramonės sektorius stoja. Dalis Lietuvos įmonių jau iškėlė savo veiklą į aplinkines valstybes dėl neprognozuojamos Lietuvos užsienio politikos. Pasaulinių išteklių ir žaliavų kainos nemažėja. Koks bus Lietuvos likimas, kai pasaulyje vyksta didieji geopolitiniai žaidimai!?