4 nuotr.Labai taikliai kažkada Čekuolis pastebėjo, kad iš pradžių žmonės nešioja savo dievaičius ant rankų, o po to patys juos kala prie kryžiaus. Manau, kuriam laikui Vaitkų išgelbėjau. Nes, jei realiai imtųsi radikalių veiksmų prieš ES bei NATO, kaip mat Lietuvai būtų sustabdytos išmokos, pritaikytos ekonominės sankcijos, panaikintos vizos užsienio lietuviams, o paliaubos su Putinu ir Lukašenka būtų suprastos kaip Lietuvos kapituliacija prieš stipresnius kaimynus.
Po šitiek purvo vonių, kurias ant kaimynų išpylėm, vadindami juos diktatoriais ir rinkdami jiems savo prezidentes, staiga pulsime į glėbį, laukdami, kol mus pamylės pigia nafta ir priglaus?! Gal ir priglaus, bet veikiau kaip karinį poligoną. Vietoje NATO karinės bazės. Tad jei norit rinktis, rinkitės bombas: kokiom pageidaujat, kad mus apmėtytų - rusiškom ar „made in USA"?
Dabar apie vienybę vardan tos Lietuvos, iš kurios praeities mes stiprybę semiam.
Ar neatrodo, kad Vytautas Didysis, kuriuo taip didžiuojamės, užkariaudamas kaimynines teritorijas, nužudė nemažiau žmonių nei Putinas, kuris to paties tikslo siekia? Sakysit, tokie laikai buvo. O kada jie buvo kitokie? Mažiukus didesni visada skriaudžia. Pradedant nuo vaikų darželio, ypač, kai jis persikelia į Seimą. Todėl nuo Parlamento ir būtų geriausia pradėti daryti tvarką Lietuvoje, bet tam reikia, kad lietuviai susivienytų ir jį atsiimtų. O kas geriausiai tam tiks, jei ne Žemaitaitis su Vaitkumi, kurie per prezidentinius rinkimus jau subūrė didelį ratą gerbėjų?
O kadangi mokame vienytis tik apie savo numylėtinius kumyrus, rudenį bus pats tas: bus galima toliau dergti vienas kitą ir burtis apie savo lyderius dėl mandatų. Tada itin pravers ir Vaitkaus, ir Žemaitaičio elektoratas, nes be Seimo pritarimo prezidentas ne itin daug ką gali padaryti. Pridaryti - taip, padaryti - ne... Kai sugebame apsivienyti tik apie savo kandidatą, tai ne vienybė, o susiskaldymas. Juk siūliau iškart kandidatams sutart tarpusavyje, deja, nė vienas neatsišaukė, nors net nepriklausomas sociologines apklausas apmokėti siūliausi.
Tad dabar tenka tenkintis tomis, kokios yra: gaidžio ar kokių kitų vištelių apklausomis. Pamatęs, kad Šimonytė vėl gali likti finale su Nausėda, supratau, kad laukia tas pats scenarijus, kaip kadaise. Lietuvoje nieks nepasikeis, nebent tik į blogą pusę: vogsim, kovosim, emigruosim, o imigrantus su LGBT tol toleruosim, kol tie mus galutinai patvarkys.
Beje, apie Vėgėlės pasirinkimą paskubom brūkštelėjau, jau sėdėdamas lėktuve. Vos spėjau redakcijai persiųsti. Nebuvo laiko nei kada argumentuoti, nei aiškintis, už kiek mane nupirko. Jei ką, atsiskaitė „juodais", grynais ir labai smulkiais, todėl iki šiol dar sunku suskaičiuoti! Tik banknotai neaiškūs - gal kirgiziški, net nežinau, ar tokius kas nors keičia? Bijau, kad liksiu ne tik skaitytojų „išdurtas"...
Baigdamas noriu visus nuraminti, kad viskas bus gerai. Simbolinę prezidentūrą laimės Vėgėlė, kuris ne tik neturi savo partijos, bet, bijau, net ir komandos. Rudenį Vaitkus su Žemaitaičiu (jei nepasodins) šturmu užims Seimą. Žinoma, būtų dar geriau, jei abu kandidatai paagituotų savo rinkėjus balsuoti už Vėgėlę, kad antro turo nebereikėtų. O Jos Ekscelencija Vėgėlė, manau, vėliau neapsikiaulins ir paragins Lietuvos žmones atiduoti savo balsus ir širdis už nesistemines partijas, kad Lietuva galutinai išsivaduotų iš nutautėjusių ir belyčių mišrūnų valdžios priespaudos.
Tiems, kurie renkasi favoritus dėl asmeninių paskatų, priminsiu, kad vienintelis privalumas simbolinėje prezidentūroje tik tas, kad toje "šiltoje vietoje" galėsite nieko neveikti. Nebent teks rankioti tualetinio popieriaus rulonėlius aplink prezidentūrą, jei konservatoriams neįtiksit.
O štai rudenį, jei pavyks su savo vedliais prasibrauti į seimą, galėsite užimti daug daugiau vietų (nereikės peštis tarpusavyje), o jeigu apsivogsite, nenubaus ir vietoje „kanceliarinių prekių" (telefonų, mikrofonų bei kompiuterių) išmokės grynais.
Svarbiausia, kad Seime nemaigytumėte mygtukų. (Nes bus kaip Gražuliui.)
Autoriaus trigrašis: Nu ir nafig tą Vėgėlę! Kad dar kada už jį balsuočiau: negana, kad "auksiniai balsai" man už jį apie 500 eurų kiekvienas kainavo (bilietai, plius 3-jų dienų nakvynė Paryžiuje, nes trumpiau balsuoti mano atskraidinti balsai atsisakė), tai dar neaišku, ar tikrai Lietuvos ambasadoje, o ne Ukrainos prabalsavome. (Žiūr. ambasados Paryžiuje nuotrauką.) Jei netyčia Zelenskį antrai kadencijai prakišom, jaučiu, mane prakeiks ne tik lietuvaičiai, bet ir ukrainiečiai, nes karas niekada nesibaigs. Dar sunkiau buvo apsispręsti biuletenyje dėl antros pilietybės: negi to dar iki šiol Lietuvoje nebuvo? Abramovičiaus vaikai turi dvigubą pilietybę Lietuvoje, visi kiti mano pažįstami žydai irgi, tik Drobiazko - nebe, nes ne ten, sako, nučiuožė su Vanagu. O jei lietuviams teks apsispręsti, kokią pilietybę pasirinkti, manau, rinksis svetimą, nes jei PIŠ prireiks "šviežienos" frontui, rinksis tą, kuri garantuos gyvybę. Todėl balsavome taip, kad kuo daugiau išliktų gyvų lietuvių. Gal pravers per kitus rinkimus?!
