1 nuotr.Kažkada Lietuva, pasak Miterano, praleido progą patylėti. Šįkart - namie pasėdėti...
Galvojau, ką jau ką, bet ant sofučių pasėdėti mes tikrai mokam! Todėl ir pasiūliau visiems tuos beprasmius rinkimus boikotuoti, kad paskui didesnė ar mažesnė „blogybė" nebegalėtų girtis, kad kalba Tautos vardu. Deja, pasirodo, net boikotuoti tingim... Todėl rinkiminę naktį viena iš blogybių jau skalambijo per TV, jog užsitikrino didesnės žmonių dalies mandatą. Nors, jei neklystu, net pusė rinkėjų rinkimuose nedalyvavo, o ketvirtadalis balsų atiteko didesnei blogybei.
Panašiai nutiko ir pirmajame ture, kai opozicinės jėgos nesugebėjo apsijungti ir, išsiskaidžiusios apie savo naujai iškeptus fiurerius, užleido kandidatės pjedestalą konservatorių mišrūnei Šimonytei. Nors rinkimų išvakarėse visiems nesisteminiams rekomendavau pataupyti savo numylėtinius seimui ir pasekti mano pavyzdžiu, atiduodant balsus už Vėgėlę. Ne dėl to, kad jis geriausias, bet kad pagal apklausas yra pats populiariausias. Tad jaučiuosi kaip tas šuo, kurio balsas į dangų neina.
Išvada: gyvensime po senovei, iš esmės niekas nesikeis, dalinsime pinigus į dešinę ir kairę, įskaitant - faynas, keiksime kaimynus ir valdžią, pirksime žaliavas tik per tarpininkus, kariausime iki paskutinio ukrainiečio, o kai jie baigsis - aukosim saviškius, didindami užjūrio kapitalistų pelną, naikinsime ES ekonomiką stiprindami gynybą, o kad nenumirtume iš bado, reguliariai būsime šeriami makaronais iš durnadėžių. Tokia tad ta mūsų Gerovės valstybė, jeigu, žinoma, ji dar mūsų.
Todėl ir neverta dėti pernelyg didelių vilčių ir į seimo rinkimus. Net aš jau irgi pradėjau tingėti nusivilti, nes jau atsibodo amžinos statybos, pradedant Komunizmo ir baigiant Gerovės valstybe. Kam mums tas Rojus žemėje, jei po to nebebus ką Danguje veikti, o jei pragaran nugarmėsim, irgi gerai - jausimės kaip namie... Ką jau bekalbėti apie nuvertėjusias Vakarų vertybes, kurios taip nuvertintos, kad greit zoologijos soduose ne mes šaipysimės iš besivaipančių beždžionių, bet jau jos iš mūsų.
