Sako, per Kūčias reikia visų atsiprašyti. Mano galva, visų reiškia nieko! O jei pradėčiau vardinti ką įskaudinau arba išjuokiau konkrečiai, tektų „Respublikos" leidybą dar šimtui metų pratęsti į priekį, kad įžeistų sąrašas tilptų. Nemanau, kad Lietuvos valdžia tai iškęstų, o mano garbaus amžiaus skaitytojai taip ilgai išgyventų. (Ne visi gi gimsta nemirtingais patriarchais.)
Nors turiu prisipažinti, kad didžiuojuosi savo gentainiais, nes jie irgi dažnai būna nemarūs: dauguma išgyveno ne tik Stalino laikais, ištremti į negyvenamas Sibiro platybes, bet ir nūdienos sąlygomis, susileidę po tris ar net penkias porcijas neišmėgintų skiepų, it kokie bandymų triušiai, ir tarytum to dar būtų maža: šiandien kuo nuoširdžiausiai karui ruošiasi...
O kas belieka daryti, jeigu visos kitos valdžios priemonės, reguliuojant pasaulio gyventojų skaičių, neveikia: nei sveikatos įstaigų „optimizavimas", nei būtiniausių vaistų bei slaugos deficitas, nei reikalingiausių maisto prekių branginimas, nei narkotikų legalizavimas ar gausių policijos patrulių atsisakymas: belieka didžiuotis lietuviais, kurie yra tokie gajūs!
Tad kuo nuoširdžiausiai linkiu visiems lietuviams, ne tik savo skaitytojams, bet ir mano oponentams, ir ateity valdžios pokštams bei gamtos dėsniams nepasiduoti, daugiau iš Lietuvos nebeemigruoti, o svarbiausia - nebesipjauti tarpusavyje, kad nebūtų pažeistos gausių imigrantų teisės ir pareigos.
P.S. Draugiškas palinkėjimas mišrūnams: „Būkit kaip žmonės!"