7 nuotr.Pradžiai visi lietuviai (emigrantai jei nori, gali irgi pritarti) choru sukalbėkime Anūkėlio senelio maldelę: „Kas meluoja - tas ir vagia! Kas vagia - tas ir kyšius ima! Kas ima - tas dalinasi! Kas nesidalina - tą pasodina! Kas sodina - tas irgi gauna!" O jei kas nors ką nors apgauna, gauna ir nepasidalina, arba, neduokdie, dar ne su tais pasidalina!..
Gal geriau toliau nebepasakosiu, kas su tokiais būna, nes mane patį ne kartą ir ne du bandė į tą užburtą ir prakeiktą ratą įsukti - šiaip ne taip išsisukau!
Paskutinį kartą didžiausią nemalonumą apturėjau bene 20-imt metų atgal, kai viena tokia ryšių su visuomene kampanija, aptarnaujanti Janukonio ir Zuokos, o gal - Zuoko ir Janukonio koncerną „Rubicon group" (šiuo metu saugumo sumetimais pervadintą į „Icor"), per mano leidinius bjauriai Žvėryno bendruomenę užsipuolė, kuri gynė mūsų visuomeninius interesus.
Mat viešųjų ryšių specialistai, išsipirkę reklaminius plotus laikraščiuose, mūsų vardu spausdino ką norėjo ir šmeižė ką galėjo. Tąkart net be užsakymo numerio. Kai kategoriškai pareikalavau iš užsakovų savo vardais pasirašyti, jie savo reklaminius biudžetus atšaukė ir tiek juos daugiau temačiau.
O neapsakomą gėdos jausmą prieš Žvėryno visuomenininkus iki šiol jaučiu.
Kaip matot, principai labai daug kainuoja. Nepriklausomai nuo to, kas juos pademonstruoja: teisėjas, prokuroras, policininkas, valdininkas ar bet kuris kitas paprastas Lietuvos pilietis. (Kuo paprastesnis - tuo su tokiu susidoroti paprasčiau.)
Blogiausia ne tai, kad po to išsišokėliai dažniausiai lieka be jokio pragyvenimo šaltinio. Kur kas blogiau, kad, beieškodami teisybės ir bandydami įrodyti savo tiesą, galiausiai visiems jie taip įkyri, kad tampa pajuokos objektais ir liūdnai pagarsėjusiais marginalais. Tai žmonės užribyje, atstumti nuo visuomenės ir per LRT demonstruojami tik kaip kokie nevykėliai „klounai". (Nesupainiokite su šlykštukais Ohmanu bei Vinokuru, dviem žydukais iš Švedijos.)
Konkrečių pavyzdžių neminėsiu. Patys juos puikiai matote ir žinote. (Ko gero, ir išjuokiate juos kartu su visais.) Nes prieš vėją nepapūsi. O prieš suformuotą opiniją - juo labiau. Todėl ir neskubėkime kaltinti bei smerkti pareigūnus dėl jų neveiklumo, principingumo bei iniciatyvos stokos. Gal jie daug išmintingesni už mus, o gal jau ne kartą dėl savo principingumo nukentėję...
Todėl tokiems kaip aš ir panašiems galbūt tikrai dažniau vertėtų į veidrodį pasižiūrėti: ar tikrai visada patys būname principingi, matydami kaip už kritiką doroja artimą tavo, už išsakytą teisybę už grotų sodina; akyse vagia, meluoja, veidmainiauja, sukčiauja ir net mūsų balsus per rinkimus nusukinėja...
Ar ne dėl to ir nusigyvenome taip, kad greitai bus nepatogu prisipažinti, kad esame ne iš drąsios, o iš prievartaujamos zombių Lietuvos, kurios valdžia nebepaiso jokių padorumo ribų.
Kai bandoma paskutinį kartą ką nors įspėti, visada nubrėžiama raudona linija, kurios jokiam priešui ar oponentui peržengti nevalia. Deja, turiu pranešti liūdną naujieną: Lietuvoje jokios linijos nebeegzistuoja. Nepriklausomai nuo spalvos: nei raudonos, nei baltos, nei trispalvės... Nebent - vaivorykštinės spalvos.
Ir tai su išlygom: jei, tarkim, tokios spalvos bus perėja, vaikščiok sau sveikas, kol tave auto ar moto partrenks, o jei koks ilgas skuduras tokios spalvos šalia seimo bus patiestas ir tu jį užminsi, nuobaudos garantuotos! Šimtu procentu!
Celofanas su Gražuliu tai gali patvirtinti. Ak, tiesa, Celofanas jau nebegali. Įtariu, kad Gražulis greitai nebegalės irgi... Po to eilėje laukia Žemaitaitis.
Įdomu, kam po to ateis eilė, kai niekas nieko nebegalės: Man? Tau? Jam? Jiems? Visiems?!
